Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius kol kas negali pasakyti, ar jo partijos atstovai Seime pritars 2027 metų valstybės biudžeto projektui. Politikas pabrėžia, kad dėl dabartinės geopolitinės padėties Lietuva negali likti be patvirtinto biudžeto, tačiau Vyriausybė, jo vertinimu, turėtų aktyviau mažinti prognozuojamą valdžios sektoriaus deficitą.
Trečiadienį „Žinių radijui“ V. Sinkevičius sakė, kad demokratai supranta savo atsakomybę ir būtinybę užtikrinti valstybės finansavimą, ypač Lietuvai susiduriant su hibridinėmis grėsmėmis. Vis dėlto jis teigė negalintis patvirtinti, kad partijos balsai už biudžetą jau yra užtikrinti, nes pristatant projektą esą dar neparodyta pakankamai pastangų deficitui sumažinti.
Demokratų lyderio teigimu, reikšmingą deficito dalį lemia didėjantys viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir kitos indeksuojamos išlaidos. Jo skaičiavimu, indeksavimas, įskaitant kritinių profesijų darbuotojų – mokytojų, kultūros darbuotojų, pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų – algas, sudaro du trečdalius deficito.
Tačiau V. Sinkevičius mano, kad didesnis finansavimas turėtų būti derinamas su viešojo administravimo sistemos pertvarka. Jis atkreipė dėmesį, kad kol kas nematyti platesnės valstybės tarnybos ir viešojo administravimo peržiūros, nors tai buvo vienas iš demokratų akcentų jiems jungiantis į koaliciją.
Politiko nuomone, reikėtų įvertinti, ar dabartinė valstybės institucijų struktūra veikia efektyviai ir ar skirtingos įstaigos neatlieka tų pačių funkcijų. V. Sinkevičius taip pat kėlė klausimą, ar besikeičiančiame pasaulyje prie ministerijų būtina išlaikyti tokį didelį agentūrų skaičių.
Kartu jis pabrėžė, kad demokratai remia kitų metų biudžete numatytą Šeimos paketą, skirtą didesnei paramai vaikus auginančioms šeimoms.
Deficitas turėtų siekti 3,8 proc. BVP
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Valstybės skola turėtų sudaryti 48,2 proc. BVP.
Projektą dabar nagrinės Seimo komitetai. Į posėdžių salę jis turėtų sugrįžti dviem svarstymams: pirmasis numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
Finansų ministras anksčiau teigė, kad Lietuva nebūtų vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kitąmet viršysianti 3 proc. BVP deficito ribą. Jo vertinimu, ją gali peržengti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.
Biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Planuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos sudarys 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
