Pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko vystytoja valstybinė energetikos grupė „Ignitis grupė“ siūlo keisti projekto įgyvendinimo grafiką ir numatyti galimybę jo įgyvendinimą atidėti. Dėl to grupė kreipėsi į Energetikos ministeriją.
„Ignitis grupės“ vertinimu, dabartinėmis rinkos sąlygomis ir atsižvelgiant į institucijų nurodytus valstybės finansinius prioritetus tinkamiausia būtų pakoreguoti projekto planą. Tai leistų jo vystymą atnaujinti pasikeitus rinkos, finansavimo ar technologinėms aplinkybėms ir kartu išsaugoti iki šiol sukurtą vertę.
Anksčiau skelbta, kad pirmasis Baltijos jūroje planuojamas vėjo parkas galėtų pradėti veikti po 2030 metų.
Pernai Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas atskleidė išaugusias projekto rizikas. Per dvejus metus dėl rinkos pokyčių numatoma investicijų grąža sumažėjo maždaug 40 proc., o projekto kaina padidėjo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Remdamasi audito išvadomis, „Ignitis grupė“ institucijoms pateikė pirmojo jūros vėjo parko „Curonian Nord“ tolesnio vystymo alternatyvų vertinimą.
Grupės vadovas Darius Maikštėnas nurodė, kad būtina pasirinkti ne tik didžiausią vertę kuriantį, bet ir valstybės interesus labiausiai atitinkantį projekto plėtros kelią. Todėl, pasak jo, į Finansų ir Energetikos ministerijas kreiptasi siekiant, kad galimi sprendimai būtų vertinami koordinuotai ir atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes.
Artimiausiu metu „Ignitis grupė“ planuoja gauti vėjo parko statybos leidimą. Iki metų pabaigos ji taip pat ketina įgyvendinti VK rekomendaciją priimti duomenimis pagrįstą sprendimą dėl projekto ateities.
Tarp svarbiausių klausimų, kuriuos dar reikia išspręsti, D. Maikštėnas išskyrė projekto įgyvendinimo bei leidimų terminų suderinimą su realia vystymo trukme. Taip pat siekiama finansinius įsipareigojimus susieti su faktine statybų pradžia.
Su ministerijomis planuojama derinti spartesnes procedūras, susijusias su sausumos infrastruktūra, taip pat projektavimo ir darbų organizavimo taisykles, pritaikytas jūrinio vėjo projektų specifikai.
Įmonė „Ignitis Renewables“ kartu su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo iki 2030 metų pastatyti ir pradėti eksploatuoti parką po to, kai 2023 metų spalį laimėjo valstybės konkursą.
Po audito VK projektą įgyvendinančiai „Ignitis grupės“ įmonei rekomendavo iš naujo įvertinti jo rizikas, o rinkos reguliuotojui – koreguoti jūrinio vėjo aukcionų sąlygas.
Diskusijos dėl projekto ateities suintensyvėjo po „Ignitis grupės“ atliktos analizės. Tuomet energetikos ministro pareigas ėjęs Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis užbaigti jūros vėjo parką nėra įmanoma.
Jis ragino pačią valstybinę energetikos grupę paskelbti tai pagrindžiančią analizę, tačiau tam turi pritarti Finansų ministerija, valdanti 100 proc. „Ignitis grupės“ akcijų.
Energetikos ministras Lukas Savickas anksčiau Eltai sakė, kad „Ignitis grupei“ siūloma į komercinį projektą įtraukti kitos Europos Sąjungos šalies bendrovę ir siekti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statuso. Tai galėtų sudaryti sąlygas pretenduoti į europinę paramą.
2025 metų vasarį metinėje ataskaitoje „Ignitis grupė“ nurodė, kad dėl visoje Europoje vėluojančio didelės apimties elektrolizės projektų vystymo sumažėjo galimybės sudaryti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis. Papildomų sunkumų kelia ir jūrinių vėjo elektrinių komponentų tiekimo grandinės.
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva planuoja turėti du jūros vėjo parkus, kurių bendra galia siektų 1,4 gigavato (GW).
Vis dėlto pernai spalį paskelbta, kad antrojo jūros vėjo parko rangovo konkursas neįvyko. Paraišką jame pateikė vienintelis dalyvis – kita „Ignitis grupės“ įmonė.
