Po 2024 metais įsigaliojusios valstybės tarnybos pertvarkos viešojo administravimo institucijose labiausiai didėjo vadovų, valstybės politikų ir pareigūnų atlygis, o specialistų pareiginės algos augo lėčiausiai. Tai nurodoma Valstybės kontrolės apžvalgoje.
Trečiadienį apžvalgą Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) pristačiusi Valstybės kontrolės atstovė Žemyna Pauliukaitė-Gečienė teigė, kad 2023–2025 metais valstybės politikų ir pareigūnų vidutinė pareiginė alga padidėjo 47 proc.
Jos teigimu, sparčiausiai atlyginimai kilo valstybės politikams ir pareigūnams, o mažiausias augimas teko specialistams. Didžiausias darbo užmokesčio šuolis daugelyje institucijų užfiksuotas pirmaisiais pertvarkos metais, o 2025-aisiais augimo tempas jau sulėtėjo.
Valstybės kontrolės duomenimis, savivaldybių administracijose atlyginimai didėjo sparčiau nei valstybės institucijose. Vis dėlto skirtumai tarp savivaldybių išliko reikšmingi: 2023 ir 2025 metais atotrūkis tarp didžiausią ir mažiausią vidutinį darbo užmokestį mokėjusių administracijų siekė apie 1,7 tūkst. eurų.
Didžiausias algas mokėjo didžiųjų miestų ir kurortų savivaldybių administracijos.
Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad 2024 metais Lietuvos valdžios veiksmingumo rodiklis buvo aukštesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, nors viešojo administravimo sektoriaus valandinės darbo sąnaudos Lietuvoje buvo mažesnės.
Paragino aiškintis dėl galimo nepotizmo
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje konservatorius Kęstutis Masiulis ragino Valstybės kontrolę atlikti išsamesnę analizę. Jo manymu, reikėtų vertinti ne tik atlyginimų pokyčius, bet ir tai, kaip reforma paveikė institucijų darbą.
Parlamentaras taip pat iškėlė galimo nepotizmo bei kvalifikuotų specialistų pasitraukimo iš valstybės institucijų klausimus. Kaip vieną iš pavyzdžių jis paminėjo Inovacijų agentūrą.
K. Masiulis teigė norintis matyti platesnį valstybės tarnyboje vykstančių procesų vertinimą ir ragino ištirti, ar dėl institucijų pertvarkų bei vadovybės sprendimų tarnyba nepraranda kompetentingų darbuotojų.
Profesinė sąjunga: specialistams atlyginimai kyla per lėtai
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė kritikavo skirtingą darbo užmokesčio augimą viešajame sektoriuje.
Jos vertinimu, nors reforma turėjo sustiprinti vadovų grandį, eilinių valstybės tarnautojų atlyginimai augo gerokai lėčiau. I. Petraitienė atkreipė dėmesį, kad Seime svarstant biudžetą mokytojams, pareigūnams ir kultūros darbuotojams numatomas 7,5 proc. atlyginimų didėjimas, o valstybės tarnautojams – tik 2,4 proc.
Profsąjungos vadovė pabrėžė, kad tokius sprendimus būtina vertinti infliacijos ir kainų augimo kontekste. Pasak jos, dėl mažų atlyginimų ir nuolatinių teisės aktų pakeitimų valstybės tarnyba tampa nepatraukli jauniems specialistams, o joje dirbantys žmonės pasitraukia.
Seimo kanceliarijai trūksta specialistų dėl atlyginimų atotrūkio
Seimo kancleris Algirdas Stončaitis kalbėjo apie Seimo kanceliarijos ir ministerijų darbuotojų atlyginimų skirtumus. Nors pastaraisiais metais algos buvo didinamos, kanceliarijai vis dar sunku pritraukti kvalifikuotų darbuotojų.
Jo teigimu, vidutinio darbo užmokesčio skirtumas tarp ministerijos ir Seimo kanceliarijos siekia 1 400 eurų. Kai kuriais atvejais panašias funkcijas atliekantys darbuotojai gauna 35–40 proc. skirtingą atlyginimą.
A. Stončaitis kaip pavyzdį pateikė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biurą, kuriam maždaug pusantrų metų nepavyko rasti atliekų tvarkymo klausimus išmanančio specialisto.
Kancleris nurodė, kad Seimo kanceliarijos ir Aplinkos ministerijos atlyginimų skirtumas tokiai pareigybei siekia apie 700 eurų, todėl kanceliarijai sudėtinga pateikti konkurencingą pasiūlymą. Jis paragino parlamentarus į tai atsižvelgti svarstant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą.
Reformos poveikį žada vertinti plačiau
Valstybės kontrolės atstovė Živilė Kindurytė pabrėžė, kad reformos rezultatų negalima vertinti vien pagal išaugusius atlyginimus. Jos teigimu, būtina analizuoti tikrąjį pertvarkos poveikį viešojo administravimo efektyvumui.
Taip pat svarbu nustatyti, ar didesnis darbo užmokestis padeda pritraukti profesionalų, gerina institucijų veiklą ir gyventojams teikiamų paslaugų kokybę.
VVSK pirmininkas Jaroslawas Narkiewiczius teigė, kad parlamentarai prie šių klausimų grįš vykdydami tolesnę parlamentinę kontrolę. Jis nurodė, kad bus rengiamos išsamesnės diskusijos dėl apžvalgoje pateiktų duomenų, o svarstant biudžetą bus vertinamas ir Seimo kanceliarijos asignavimų poreikis.
2024 metais įsigaliojusia valstybės tarnybos reforma siekta didinti tarnybos patrauklumą, stiprinti vadovų grandį ir suteikti institucijoms daugiau lankstumo nustatant darbuotojų atlyginimus.
2026 metų birželio 5 dieną paskelbtoje Valstybės kontrolės apžvalgoje nagrinėti 2023–2025 metų viešojo administravimo institucijų darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio fondo, vidutinio darbo užmokesčio ir pareiginės algos pokyčiai.
