Skyrybos dažnai tampa ne tik emociškai sunkiu išgyvenimu, bet ir sudėtingu turto dalybų procesu. Per bendro gyvenimo metus sukauptas turtas gali tapti ginčų objektu, ypač jei sutuoktiniai neįvertina tam tikrų teisinių aplinkybių.
Apie tai tinklalaidėje „Statybų gidas“ kalbėjo advokatų profesinės bendrijos „Trinity Jurex“ advokatas Artūras Vaišvila.
Jeigu santuokos metu pora įsigyja bendrą turtą, abu sutuoktiniai paprastai tampa jo bendrasavininkais. Po skyrybų toks turtas dalijamas per pusę arba taip, kaip pora susitaria. Vis dėlto daugiau klausimų kyla tada, kai vienas iš sutuoktinių būstą įsigijo dar iki santuokos, o vėliau pora tame būste kartu gyveno.
Kada gali būti vertinami mokėjimai už iki santuokos įsigytą būstą?
Advokatas nurodė, kad svarbi aplinkybė yra tai, ar būstas iki santuokos buvo visiškai išmokėtas. Jei paskola dar nebuvo padengta, o santuokos metu bankui buvo mokamos įmokos, jos laikomos ne vien būstą įsigijusio žmogaus, bet ir bendrais sutuoktinių pinigais.
A. Vaišvilos teigimu, santuokoje kiekvieno uždirbtas euras laikomas ir sutuoktinio pinigais – santykiu 50 ir 50. Todėl skyrybų metu kitas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos už dalį įmokų, sumokėtų gyvenant santuokoje, nes tai gali būti vertinama kaip jo indėlis į būsto išpirkimą.
Kitokia situacija susiklosto, kai būstas dar prieš santuoką buvo visiškai išmokėtas, tačiau santuokos metais į jį buvo investuojama. Jei vienas iš sutuoktinių remontavo būstą, skyrė tam savo laiką, jėgas, sveikatą ir pinigus, teismas vertina, ar šios investicijos iš tiesų padidino turto vertę.
Jeigu po remonto būstas pabrango, abu sutuoktiniai gali pretenduoti į su turto pagerinimu susijusį išsidalinimą. Tačiau svarbu, kiek laiko po remonto pora dar gyveno tame būste. Jei praėjo keleri metai, atliktų darbų vertė gali būti sumažėjusi dėl nusidėvėjimo ir naudojimo.
Tokiu atveju teismas vertintų ne tik patirtų išlaidų dydį, bet ir tai, ar pagerinimas jau nebuvo amortizuotas. Pasak advokato, negalima automatiškai reikalauti visos sumos, investuotos į remontą prieš septynerius ar kitą metų skaičių, nes pagerinimai laikui bėgant nusidėvi.
Ar vedybų sutartis gali apsaugoti nuo turto ginčų?
Vedybų sutartis yra vienas iš būdų iš anksto nustatyti, kaip būtų sprendžiami turto klausimai. Tačiau Lietuvoje dalis žmonių ją vis dar vertina kaip nepasitikėjimo ar artėjančių skyrybų ženklą, o ne kaip praktinį susitarimą.
A. Vaišvila teigė, kad tokia sutartis gali iš anksto išspręsti nemažai teisinių ir finansinių klausimų bei sumažinti ginčų tikimybę skyrybų metu. Vis dėlto ji savaime neišsprendžia pasitikėjimo, romantikos, teisingumo ar sąžiningumo klausimų.
Advokatas prisiminė atvejį, kai jo klientas išsiskyrė būtent dėl vedybų sutarties. Vyras pasijuto pernelyg laisvas, nes manė, kad galėtų nutraukti santuoką nepatirdamas turtinių pasekmių. Antroje santuokoje jis tokios sutarties nepasirašė, kad nejaustų, jog po pirmo konflikto galėtų išsiskirti be pasekmių.
Tinklalaidę „Statybų gidas“ galima žiūrėti kiekvieną ketvirtadienį 18:30 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. TV3 televizijos „YouTube“ kanale laida skelbiama kiekvieną penktadienį 9 val. ryto.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
