Lietuvos darbo rinkoje darbuotojai vis dažniau vertina ne tik atlyginimą. Vienose srityse jų lūkesčiai gerokai viršija darbdavių siūlomas sumas, kitose mažėja kandidatų, o galimybė dirbti iš namų dalį žmonių skatina sutikti su mažesniu atlygiu.
Prekybos ir konsultavimo sektoriuose kandidatų dar netrūksta, tačiau jų skaičius mažėja, o susitarti dėl atlyginimo tampa sudėtingiau. Tuo metu transporto srityje darbdaviai taip pat sulaukia kandidatų, bet jų Lietuvoje nuosekliai mažėja, nes vis daugiau žmonių dairosi darbo užsienyje.
Apie šias tendencijas laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo „CVbankas.lt“ vadovė Živilė Koncevičienė.
Kandidatų lūkesčiai – iki 30 proc. didesni
Prekybos ir konsultavimo srityse darbuotojų pasirinkimas nėra toks ribotas kaip kai kuriose techninėse profesijose. Vis dėlto čia ryškiai išsiskiria atlyginimo lūkesčių ir darbdavių pasiūlymų skirtumas.
Pasak Ž. Koncevičienės, kandidatai į mažiau apmokamas pozicijas dažnai tikisi 20–30 proc. didesnio atlygio nei nurodyta darbo skelbime. Darbdaviams negalint patenkinti tokių lūkesčių, ši problema tampa vis labiau pastebima.
Kandidatų šioje srityje dabar yra mažiau nei pernai, nors, palyginti su bendra darbo rinka, visiško darbuotojų trūkumo čia nėra. Vis dėlto prekyba ir konsultavimas išlieka viena iš sričių, kuriose dėl atlyginimo susitarti sunkiausia, nes abiejų pusių įsivaizdavimas apie tinkamą atlygį smarkiai skiriasi.
Panaši padėtis ne vienus metus stebima ir apsaugos sektoriuje. Bent pastaruosius trejus metus darbdavių siūlomi atlyginimai bei kandidatų lūkesčiai čia skiriasi net 30 proc. Nors tokių sričių yra daugiau, pastaruoju metu ypač išsiskiria prekyba ir konsultavimas – kandidatų noras uždirbti gerokai daugiau nei siūlo darbdaviai tik stiprėja.
Transporto sektoriuje situacija kitokia. Ž. Koncevičienės teigimu, kandidatų Lietuvoje yra maždaug 20 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Tuo pat metu užsienyje į transporto sektoriaus pozicijas pretenduojančių Lietuvos piliečių skaičius auga. Lietuvoje sumažėjo kandidatų į transporto, vairavimo ir logistikos vadybos darbus.
Nuotolinis darbas keičia atlyginimo derybas
Didesnis atlyginimas darbuotojams nėra vienintelis svarbus kriterijus. Galimybė bent dalį laiko dirbti iš namų gali tapti reikšmingu argumentu derantis su darbdaviu.
„CVbankas.lt“ duomenimis, nuotolinis darbas šiuo metu nurodomas maždaug 7 proc. darbo skelbimų. Tačiau tai, kad tokia galimybė skelbime nepaminėta, dar nereiškia, jog jos negalima aptarti atrankos metu.
Darbdaviai dažniausiai skelbime pateikia atlyginimo rėžius, priklausančius nuo kandidato patirties ir kompetencijų, o darbo iš namų galimybė tampa atskiru derybų klausimu. Statistika rodo, kad darbuotojai linkę mažinti savo finansinius lūkesčius, jei jiems suteikiama galimybė dirbti nuotoliu.
Per pastaruosius kelis ketvirčius norintys dirbti iš namų vidutiniškai prašė 17–20 proc. mažesnio atlyginimo nei prieš metus. Tai siejama su tuo, kad nuotolinį darbą rasti tapo sunkiau, o darbdaviai, pasiūlę tokią sąlygą, gali siūlyti mažesniąją numatyto atlyginimo rėžio dalį.
Nuotolinio darbo svarbą patvirtino ir „CVbankas.lt“ apklausa. Net 64 proc. darbo ieškančių žmonių šią galimybę įvardijo kaip svarbiausią darbdavio siūlomą privalumą. Ji aplenkė mokymus, karjeros galimybes, papildomas atostogas, sveikatos draudimą ir kitas naudas.
Taigi vieni darbuotojai siekia gerokai didesnio atlygio nei jiems siūloma, kiti sektoriai susiduria su mažėjančiu kandidatų skaičiumi. O daliai žmonių galimybė dirbti iš namų tampa tokia svarbi, kad dėl jos jie pasirengę derėtis ir dėl mažesnio atlyginimo.
Rugsėjį darbą pradėjo daugiausia žmonių per metus
Užimtumo tarnyba skelbia, kad rugsėjį darbą pradėjo 23 tūkst. jos klientų. Tai 6,2 tūkst., arba 37,1 proc., daugiau nei rugpjūtį ir didžiausias per pastaruosius 12 mėnesių rodiklis. Įsidarbinusiųjų skaičius augo 58 savivaldybėse, o aktyvesnis įsidarbinimas buvo fiksuojamas beveik visuose sektoriuose.
Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigė, kad rugsėjį darbo rinka įprastai suaktyvėja: mažėja nedarbas ir daugėja pradėjusių dirbti žmonių. Tačiau šiemet grįžimas į darbo rinką buvo ypač spartus – didžiausias per pastaruosius dvylika mėnesių. Tai siejama ne tik su naujų mokslo metų pradžia, bet ir po atostogų atnaujintomis atrankomis kituose sektoriuose, kai darbdaviai peržiūri paskutinio ketvirčio darbų apimtis bei darbuotojų poreikį.
Rugsėjį naujų darbuotojų ieškojo ir darbdaviai. 3,3 tūkst. jų Užimtumo tarnyboje įregistravo 11,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Gamybos įmonės paskelbė 2,7 tūkst. pasiūlymų, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonės – 1,7 tūkst., prekybos – 1,6 tūkst., o statybos – 1,3 tūkst. Šiems keturiems sektoriams teko beveik du trečdaliai visų rugsėjį registruotų laisvų darbo vietų.
Registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir spalio 1 d. sudarė 7,7 proc. Tuo metu šalyje buvo 141,5 tūkst. registruotų darbo ieškančių žmonių – 4,1 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 9,2 tūkst. mažiau nei prieš metus.
