Rusijos centrinis bankas nuo 2026 metų pradžios savo aukso atsargas sumažino maždaug 62 tonomis. Tai didžiausias nuoseklus atsargų mažėjimas nuo 1998-ųjų finansų krizės.
Antradienį paskelbti duomenys rodo, kad aukso kiekis banko saugyklose mažėjo kiekvieną šių metų mėnesį. Rugsėjį atsargos susitraukė dar maždaug 6 tonomis – iki apytiksliai 2 264 tonų.
Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina teigia, kad Rusija pagal aukso atsargų dydį pasaulyje vis dar užima šeštą vietą. Auksas sudaro apie 41 proc. visų šalies tarptautinių atsargų.
Pasaulio aukso tarybos duomenimis, iki metų vidurio Rusija pagal viešai skelbiamus rodiklius tapo antra pagal dydį grynąja aukso pardavėja tarp pasaulio centrinių bankų. Daugiau aukso pardavė tik Turkija. Vakarų sankcijų sąlygomis Rusijos centrinis bankas auksą realizuoja šalies vidaus rinkoje.
Per 1998 metų krizę, siekdama gauti JAV dolerių ir susidūrusi su mažėjančiomis užsienio valiutos atsargomis, Rusija per tris mėnesius pardavė 118 tonų aukso. Tuo laikotarpiu šalis neįvykdė dalies skolinių įsipareigojimų ir galiausiai leido rubliui laisvai svyruoti. Tačiau tuomet centrinis bankas auksą taip pat supirkinėjo šalies vidaus rinkoje. Šiemet jo skelbiamos aukso atsargos mažėjo kas mėnesį.
Bankas detales apie konkrečias aukso pardavimo operacijas pateikė ribotai. E. Nabiulina yra nurodžiusi, kad atsargų mažėjimą pirmiausia lemia su Finansų ministerija ir Nacionalinės gerovės fondu susijusios operacijos. Be to, auksas naudojamas monetoms kaldinti.
„Papildomos informacijos apie savo operacijas su auksu neatskleidžiame“, – sakė E. Nabiulina.
Dalis ekonomistų mano, kad aukso pardavimai gali rodyti didėjantį spaudimą finansuoti Rusijos biudžeto deficitą. Centrinis bankas patvirtino, kad vidaus rinkoje prekiauja auksu vykdydamas su Nacionalinės gerovės fondu susijusias operacijas. Likvidusis šio fondo turtas gali būti naudojamas biudžeto deficitui padengti.
Aukso atsargų sumažėjo ir Rusijos finansinio rezervo fonde. 2025 metų pabaigoje jame buvo apie 160 tonų aukso, o 2022 metų gegužę – 555 tonos.
Vis dėlto ne visi analitikai šį procesą vertina kaip artėjančios krizės ženklą. Konsultacijų bendrovės „Macro-Advisory“ analitikas Chrisas Weaferis rugsėjį teigė, kad, jei pardavimai vyktų tuometiniu tempu, visoms Rusijos aukso atsargoms išparduoti prireiktų maždaug dviejų dešimtmečių.
