Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors šis rodiklis buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, per ketvirtį jis reikšmingai išaugo.
Trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys rodo, kad pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos deficitas siekė 0,8 proc. BVP. Taigi per tris mėnesius jis padidėjo 2,4 proc. punkto.
Deficitas buvo didesnis ir nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 2025 metų antrąjį ketvirtį jis sudarė 2,7 proc. BVP – 0,5 proc. punkto mažiau nei šiemet.
ES mastu valdžios sektoriaus biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį buvo 3,5 proc. BVP, o euro zonoje – 3,3 proc. Pirmąjį ketvirtį šie rodikliai atitinkamai siekė 3,1 ir 3,2 proc. BVP. Vadinasi, tiek ES, tiek euro zonoje deficitas padidėjo, tačiau ne taip smarkiai kaip Lietuvoje.
Deficitas per ketvirtį išaugo visose trijose Baltijos valstybėse. Latvijoje jis padidėjo nuo 1,5 iki 2,9 proc. BVP, Estijoje – nuo 1,6 iki 3,2 proc. BVP.
Didžiausias valdžios sektoriaus biudžeto deficitas antrąjį ketvirtį buvo užfiksuotas Rumunijoje – 9,2 proc. BVP. Po jos rikiavosi Vengrija, kur deficitas siekė 7,2 proc. BVP, Lenkija – 5,9 proc., Belgija ir Bulgarija – po 5,3 proc., o Prancūzija – 5,1 proc.
Tuo metu penkiose ES valstybėse buvo užfiksuotas biudžeto perteklius. Didžiausias jis buvo Kipre ir sudarė 3,3 proc. BVP. Danijoje perteklius siekė 2,7 proc., Graikijoje – 2,2 proc., Airijoje – 1,9 proc., o Portugalijoje – 0,8 proc. BVP.
