Europos Parlamento narys ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, reaguodamas į diskusijas dėl daugiau nei 1,5 etato dirbančių gydytojų, teigė, kad svarbiausia problema gali slypėti ne pačiame darbo krūvyje. Jo manymu, būtina aiškintis, ar medikai tuo pačiu metu nėra formaliai įdarbinami keliose gydymo įstaigose, nors realiai jose nedirba.
Pasak P. V. Andriukaičio, anksčiau buvo nustatyta atvejų, kai vienas žmogus dirbo septyniose, o išskirtiniais atvejais – net trylikoje vietų. Jis kėlė klausimą, kaip toks darbuotojas fiziškai spėja nuvykti, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Biržus ar Kėdainius.
Įžvelgia piktnaudžiavimą laikinosiomis sutartimis
Diskusijos kilo viešumoje pasirodžius informacijai, kad Sveikatos apsaugos ministerija gali rinkti duomenis apie gydytojus, dirbančius daugiau nei 1,5 etato.
P. V. Andriukaitis teigė, kad klausimas turėtų būti formuluojamas kitaip. Jo aiškinimu, dar 2012–2014 metais teko nagrinėti, ar laikinosios darbo sutartys nenaudojamos taip, kad žmogus tuo pačiu metu būtų laikomas dirbančiu keliose įstaigose.
Pasak europarlamentaro, tokios schemos gali būti naudojamos ir tam, kad gydymo įstaigos išlaikytų licencijas. Tačiau realiai jose tuo metu gali nebūti nei teikiamų paslaugų, nei atliekamo darbo.
Siūlo atlikti išsamų auditą
P. V. Andriukaitis sakė, kad situacijai įvertinti reikėtų plataus masto audito. Jis priminė, kad 2014 metais buvo surinkti duomenys iš gydymo įstaigų, o tuometinis vaizdas buvo prastas.
Paklaustas, kodėl pats problemos iki galo neišsprendė, buvęs ministras atsakė, kad tam pritrūko laiko, todėl klausimą perėmė kitas ministras. Anot jo, buvo parengtas priemonių planas, turėjęs užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir situacijoms, kai rezidentai dirba už profesorių, kuris tuo metu kitur konsultuoja telefonu, o prireikus trumpam pasirodo darbo vietoje.
„Tuo metu buvome surinkę atvejų, kai žmogus sugebėdavo dirbti net septyniose, o išimtiniais atvejais – net trylikoje vietų. Tai iš tiesų labai rimta tema“, – teigė P. V. Andriukaitis.
Jo teigimu, darbo organizavimą būtų galima pertvarkyti taip, kad medikams nereikėtų dirbti pusantro ar dviejų etatų norint gauti orų atlyginimą. Jis pabrėžė, kad būtina išsamiai įvertinti vadinamąjį darbą keliose vietose ir užtikrinti, jog atlyginimams skirtos lėšos nebūtų naudojamos dubliuojant darbo laiką ar paslaugas.
J. Sejonienė: svarbu, ar pacientas iš tiesų gauna paslaugą
Konservatorė Jurgita Sejonienė pasakojo, kad visą profesinę karjerą gydytoja radiologe dirbo valstybinėje įstaigoje beveik visu etatu, o kartu dirbo ir privačioje gydymo įstaigoje.
Valstybinė įstaiga jai mokėjo už darbo valandas, praleistas darbovietėje, o privačioje įstaigoje atlygis priklausė ne nuo etato ar vien darbo laiko, bet nuo aprašytų tyrimų skaičiaus. Tokį modelį politikė laikė priimtinu, nes jis leidžia lanksčiau planuoti darbą.
J. Sejonienė teigė, kad vertinant darbą valstybinėse įstaigose neužtenka skaičiuoti, kiek valandų gydytojas praleido darbo vietoje. Esą reikėtų aiškintis ir tai, ar tuo metu jis iš tiesų dirbo bei ar pacientas gavo paslaugą. Ji priminė, kad dalis paslaugų gali būti teikiama nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, pasitelkiant telemediciną.
P. V. Andriukaitis sutiko, kad radiologų darbo specifika skiriasi, tačiau pabrėžė, kad problema išryškėja, kai, pavyzdžiui, traumatologas tuo pačiu metu laikomas dirbančiu penkiose vietose. Jo teigimu, net ir radiologas neturėtų vienu metu gauti dvigubo atlygio už tą pačią konsultaciją, atliekamą kitoje įstaigoje.
L. Kukuraitis: apie gydytojų „medžioklę“ kalbos neatitinka tikrovės
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis stebėjosi, iš kur kilo kalbos apie planuojamą gydytojų, dirbančių daugiau nei 1,5 etato, tikrinimą ar „medžioklę“.
Jis aiškino, kad žurnalistų klausimų apie tokius planus buvo sulaukta, tačiau ministerija esą neketino skaičiuoti ar tirti, kiek gydytojų dirba daugiau nei pusantro etato. Anot ministro, tokios informacijos rinkimą iš „Sodros“ ir kaupimą ribotų Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
L. Kukuraitis teigė, kad papildomi duomenys apie darbuotojų atlyginimus ir darbo krūvį „Sodrą“ pasieks ne ministerijos iniciatyva, o dėl įsigaliosiančių Europos Sąjungos reikalavimų. Jis taip pat tikino, kad SAM nėra suinteresuota tokios informacijos apie medikus kaupti ar analizuoti.
Siekiama, kad gydymo įstaigos galėtų samdyti visą etatą
Ministras pripažino, kad per dideli darbo krūviai sveikatos sistemoje yra reali problema. Jo teigimu, Darbo kodeksas leidžia dirbti iki 1,5 etato, todėl reikėtų tiksliau reglamentuoti sveikatos priežiūros darbuotojų darbą.
L. Kukuraitis sakė norintis, kad viešosios gydymo įstaigos turėtų pakankamai lėšų samdyti darbuotojus visu etatu, o ne dalimis – ketvirčiu ar šešioliktadaliu etato. Taip, jo manymu, būtų galima išvengti situacijų, kai įstaigos dėl finansavimo trūkumo negali pasiūlyti darbuotojui normalaus krūvio.
Jis pabrėžė, kad gydymo įstaigų biudžetai neturėtų būti deficitiniai. Ministro teigimu, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, vertinant pagal bendrojo vidaus produkto dalį, finansuojama maždaug trečdaliu mažiau nei Europoje. L. Kukuraitis sakė pritariantis siekiui, kad medikai už įprastą etatą gautų normalų atlyginimą ir jiems nereikėtų dirbti keliose vietose.
Medikų sąjūdis ragina pirmiausia nustatyti krūvius
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė pritarė minčiai, kad medikai turėtų gauti tinkamą atlyginimą dirbdami normaliu etatu. Ji taip pat pabrėžė, kad medikų perdegimas Lietuvoje yra itin didelė problema.
Vis dėlto, jos teigimu, pirmiausia būtina reglamentuoti gydytojų ir slaugytojų darbo krūvius. A. Gerliakienė sakė, kad šioje srityje iki šiol nėra tinkamai veikiančio įsakymo, o slaugytojų darbo krūvius nustatantis 2012 metų dokumentas yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Jos vertinimu, dėl to atsakomybė už darbo krūvius tenka gydymo įstaigoms, nors jose trūksta darbuotojų. Be to, ministerija, pasak LMS atstovės, nesugeba tiksliai nustatyti, kiek žmonių pagal galiojančias licencijas realiai dirba sistemoje, nes skaičiuojama etatais arba pagal įstaigų, kuriose žmogus dirba, skaičių. A. Gerliakienė teigė apie šią problemą kalbanti jau ketverius ar penkerius metus.
Ji taip pat ragino vienodai taikyti licencijavimo reikalavimus didelėms gydymo įstaigoms ir mažoms regionų ligoninėms. Tokiu atveju, jos manymu, galbūt nebeliktų „mirusių sielų“, kurios įstaigose reikalingos tik licencijai išlaikyti.
J. Sejonienė taip pat atkreipė dėmesį į skirtumą tarp formalaus specialisto buvimo įstaigoje ir realiai pacientui suteikiamos kokybiškos paslaugos. Ji teigė, kad norint pritraukti tam tikros specializacijos gydytoją į rajoną, jam tenka mokėti daug, tačiau tai savaime negarantuoja, kad pacientai gaus tinkamą paslaugą.
2029 metais prognozuojamas kritinis laikotarpis
L. Kukuraitis sutiko, kad specialistai neturėtų būti įrašomi vien tam, jog gydymo įstaiga galėtų išlaikyti licenciją. Jis teigė, kad Valstybės duomenų agentūra leidžia stebėti darbuotojų srautus: kiek kasmet į sistemą ateina slaugytojų ir medikų bei kiek jų iš jos pasitraukia.
Ministro teigimu, 2029 metais laukia kritinis laikotarpis, nes dėl pensinio amžiaus drastiškai mažės slaugytojų skaičius, o naujų specialistų ateis gerokai mažiau. Dėl to esą dedamos pastangos susigrąžinti darbuotojus ir prireikus pritraukti jų iš užsienio šalių.
