Susidūrimas įvyksta per akimirką, tačiau aiškinimasis, kas dėl jo atsakingas, gali užsitęsti. Prie apgadintų automobilių vairuotojai neretai skirtingai prisimena įvykio aplinkybes, o kartais vienas jų nesutinka net su tuo, kas kitam atrodo akivaizdu. Taip nutinka ir po eismą sutrikdžiusios avarijos, ir po nedidelio susidūrimo, kai matyti tik įlenktas automobilio sparnas.
Kai vairuotojai nesutaria, aplinkybes aiškinasi policija. Tokiais atvejais svarbūs ne tik dalyvių paaiškinimai, bet ir patikrinami įrodymai – nuotraukos, liudytojų pasakojimai bei vaizdo registratoriaus medžiaga. Joje gali būti užfiksuotas ne tik pats smūgis, bet ir keliolika akimirkų prieš jį.
Įrašas gali padėti atkurti įvykio eigą
BTA Draudimo žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova teigia, kad klientai vaizdo registratorių įrašais naudojasi gana retai.
Dažniausiai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl to, kas nutiko, ir užpildo deklaraciją, todėl papildomų duomenų draudikui neprireikia. Tačiau kilus ginčui įrašas gali parodyti, kuris manevras buvo atliktas pirmas, ar automobilis persirikiavo ir kas vyko sankryžoje.
Anot K. E. Karpovos, po eismo įvykio žmonės patiria stresą, todėl net ir nesiekdami suklaidinti gali skirtingai pastebėti bei prisiminti detales. Vaizdo medžiaga leidžia patikrinti jų paaiškinimus ir atkurti įvykių seką. Naudingas gali būti ir netoliese važiavusio, avarijoje nedalyvavusio vairuotojo registratoriaus įrašas.
Draudikė prisimena skaudų atvejį, kai žmogus, priėjęs prie stovinčio automobilio ir ketinęs į jį įsėsti, pateko į važiuojančio BTA kliento automobilio kelią ir žuvo. K. E. Karpovos teigimu, registratoriaus vaizdas padėjo nustatyti įvykio eigą ir įvertinti vairuotojo atsakomybės klausimą. Tokiose situacijose įrašas gali būti svarbus ne tik sprendžiant, kam teks atlyginti žalą.
Vis dėlto vien kameros užfiksuoto susidūrimo ne visada pakanka kaltininkui nustatyti. Už kadro gali likti kitas automobilis, šviesoforo signalas ar prieš smūgį atliktas manevras. Svarbios detalės gali būti neįžiūrimos dėl tamsos, kritulių ar atspindžių.
Dėl to įrašas vertinamas kartu su vairuotojų paaiškinimais, įvykio vietos nuotraukomis, automobilių sugadinimais ir, kai būtina, ekspertizių duomenimis.
Tačiau net ir vertinga medžiaga bus nenaudinga, jeigu vairuotojas jos laiku neišsaugos. Kadangi registratoriai dažnai filmuoja cikliškai, nauji failai palaipsniui perrašo senesnius. K. E. Karpova pataria reikiamą vaizdą išsaugoti kuo greičiau ir pasidaryti jo kopiją. Reikėtų išsaugoti ne tik susidūrimo akimirką, bet ir vaizdą prieš bei po jos, o draudikui perduoti originalų, neredaguotą failą.
Praktikoje, pasak K. E. Karpovos, įrašo kartais prireikia tik vėliau, kai įvykio dalyviai pradeda nesutarti dėl aplinkybių. Tuo metu failas jau gali būti perrašytas.
Viešinti įrašą internete nerekomenduojama
Vaizdo registratoriaus failą išsaugoti ir pateikti draudikui ar policijai yra viena, o paskelbti jį viešai ir parodyti tūkstančiams žmonių – visai kas kita.
Pašnekovė aiškina, kad asmeniškai viešindamas informaciją žmogus gali peržengti asmeninio naudojimo ribas. Tokiu atveju jam konkrečiomis aplinkybėmis gali būti taikomos BDAR nuostatos.
I. Mauricienės teigimu, privačiam asmeniui, kuris registratoriumi filmuoja su verslu ar profesine veikla nesusijusiais tikslais, BDAR paprastai netaikomas dėl vadinamosios namų ūkio išimties. Vis dėlto, jeigu konkrečioje situacijoje ši išimtis negalioja, asmens duomenų rinkimas turi atitikti BDAR principus ir būti grindžiamas teisėtu pagrindu. Todėl svarbu ne tik tai, kokiu tikslu įrašas padarytas, bet ir kur jis vėliau paskelbiamas.
Viešinimo padariniai gali paliesti ne vien vairuotoją, kurio elgesį norėta parodyti. Kadre gali būti nukentėjusių žmonių, vaikų ar kitų su ginču nesusijusių asmenų.
I. Mauricienė pabrėžia, kad internete paskelbti eismo nelaimės vaizdai gali sukelti skaudžių išgyvenimų arba tapti patyčių priežastimi. Žmonės, manantys, jog paskelbta medžiaga pažeidė jų teises, priklausomai nuo aplinkybių gali kreiptis į Duomenų apsaugos inspekciją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą arba teismą.
Duomenų tvarkymo požiūriu, pasak patarėjos, nėra skirtumo, ar registratorius filmuoja judantį automobilį, ar aplinką fiksuoja stovėdamas parkavimo režimu.
Privačiam vairuotojui, kuriam taikoma namų ūkio išimtis, BDAR nenustato konkretaus laikotarpio, kiek laiko galima saugoti įrašus. Tačiau I. Mauricienė nerekomenduoja jų laikyti nepagrįstai ilgai.
Jeigu vaizdas užfiksavo incidentą ir jo reikia savo teisėms ginti, konkretų failą ji siūlo išsaugoti atskirai iki teisinių procesų pabaigos.
