Nors daugiausia dėmesio tebėra skiriama Prancūzijoje vykstantiems protestams, šeštadienį masinės demonstracijos surengtos ir kituose Europos miestuose – nuo Milano bei Madrido iki Lisabonos ir Tiranos. Žmonės protestavo dėl įvairių klausimų: švietimo, korupcijos, smurto, pensijų ir būsto.
Milane pasirodė papildomi kariai, parduotuvės užkalė vitrinas
Praėjus savaitei po parduotuvių plėšimų ir susirėmimų su policija, Milane šeštadienį patruliavo kariai, o prabangios parduotuvės užkalė savo vitrinas. Per miestą, laikomą Italijos mados ir finansų centru, žygiavo tūkstančiai protestuotojų.
Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni paskelbė apie papildomas priemones. Į Milaną buvo išsiųsta dar 500 karių, taip pat numatytos griežtesnės bausmės nepilnamečiams, kurie, policijos teigimu, praėjusią savaitę sudarė didžiąją dalį smurtavusių protestuotojų.
Temstant gatvėse susirinko didelė, daugiausia jaunų žmonių sudaryta minia. Protestuotojai skandavo įžeidžiančius šūkius G. Meloni ir laikė plakatus, tarp jų – su užrašu „Ne valstybės melui“.
Viena protestuotojų grupė prie Italijos energetikos reguliavimo institucijos pastato išpylė mėšlo, o vėliau sudegino simbolinę milžinišką elektros sąskaitą. Tai matyti vietinės televizijos paskelbtose nuotraukose.
Į Milaną atvykę 500 karių prisijungė prie ten jau buvusių šimtų kolegų. Kartu su maždaug 5 tūkst. policijos pareigūnų ir kitų saugumo pajėgų narių jie užtikrino tvarką. Pareigūnai taip pat naudojo dronus, tikrino geležinkelio stotis, pasitelkė greitojo reagavimo būrius ir stebėjo internetą, siekdami užkirsti kelią galimiems raginimams smurtauti.
Milano meras Giuseppe Sala teigė nerimaujantis, kad smurtas gali pasikartoti, ir palaikė sprendimą dislokuoti daugiau karių.
Vitrinas užkalė nemažai parduotuvių, ypač prabangiame Milano mados rajone veikiančios „Omega“, „Tiffany“ ir „Gucci“ parduotuvės.
Praėjusį savaitgalį riaušininkai prie centrinės miesto Duomo aikštės vedančiose gatvėse įsilaužė į parduotuves ir ieškojo sportinių batelių, aprangos bei kitų sporto prekių.
Valdžios institucijos saugumo priemones išplėtė ir už miesto centro ribų, nes baiminosi, kad protestai gali persikelti į kitus rajonus. Demonstracijos taip pat buvo paskelbtos Romoje ir mažiausiai septyniuose kituose miestuose.
Šeštadienį pranešta ir apie tyrimą dėl 30-mečio laisvai samdomo žurnalisto veiksmų. Teigiama, kad jis yra naujo „Spalio 17-osios“ judėjimo lyderis. Šis judėjimas laikomas pagrindine pastarųjų protestų Italijoje varomąja jėga.
Milano policijos duomenimis, praėjusios savaitės smurto ir plėšimų protrūkiuose dalyvavo apie 2 tūkst. labai jaunų žmonių. Didelę jų dalį, policijos teigimu, sudarė „natūralizuoti antros kartos italai“ ir užsieniečiai. Per dvi dienas sulaikyti 45 asmenys, iš jų – 34 nepilnamečiai.
Gynybos ministras Guido Crosetto sakė, kad šeštadienį į Milaną atsiųstiems kariams tik neseniai leista naudoti plastikines surišimo juostas. Jas leidžiama pasitelkti tik geležinkelio stočių prieigose, o ne visame mieste. Kariai taip pat negali turėti pipirinių dujų ir elektrošoko prietaisų.
Romoje uždarytos prabangios prekybos gatvės
Romoje taip pat sustiprintas saugumas. Valdžia uždarė prabangias prekybos gatves ir sugriežtino patikras aplink Circus Maximus stadioną bei Popolo aikštę.
Keletas šimtų studentų surengė taikią demonstraciją, norėdami pabrėžti, kad nepritaria riaušėms ir nėra riaušininkai.
Italijos kraštutinės dešinės studentų asociacijos nacionalinis pirmininkas Riccardo Ponzio sakė, kad praėjusios savaitės vaizdai buvo siaubingi, ypač jaunimui ir studentams. Jo teigimu, didelė jaunosios kartos dalis nori mokytis, teikti pasiūlymus ir nenori, kad jos vardu kalbėtų žmonės, kurie pasinaudoja problemomis bei poreikiais ir niokoja ištisus miestus.
Romos centre taip pat prasidėjo atskiras prieš smurtą nukreiptas žygis. Jo organizatoriai ragino dalyvius neuždengti veidų ir laikyti rankas matomoje vietoje, taip siekdami atsiriboti nuo galimų neramumų.
Tiranoje protestuotojai padegė vyriausybės pastatus
Albanijos sostinėje Tiranoje riaušių policija prieš dideles protestuotojų grupes panaudojo vandens patrankas. Kai kurie demonstrantai padegė vyriausybės pastatus ir mėtė įvairius sviedinius į pareigūnus. Valdžios institucijos skelbė, kad šeštadienį mieste patruliavo 2 500 policininkų.
Protestai tęsiasi daugiau nei savaitę. Demonstrantai į policiją mėtė akmenis, signalines raketas, degiąsias bombas ir fejerverkus, o pareigūnai per susirėmimus miesto centre naudojo lazdas ir ašarines dujas.
Anksčiau smurtu baigėsi ir kitas opozicijos surengtas protestas prie ministro pirmininko biuro. Tuomet kai kurie aktyvistai gatvėje uždegė laužus.
Ministras pirmininkas E. Rama šeštadienį pareiškė, kad jo vyriausybė rengia atsaką į studentų reikalavimus ir pakvietė juos pradėti dialogą. Jis taip pat perspėjo, kad smurtą pasirinkę protestuotojai bus nubausti.
Madrido gatvėse – eitynės už valstybines pensijas
Ispanijos sostinėje Madride šeštadienį tūkstančiai pensininkų ir kitų dalyvių žygiavo reikalaudami, kad nebūtų kišamasi į valstybines pensijas.
Taiki minia judėjo centrinėmis miesto gatvėmis, mojavo spalvotomis vėliavomis ir nešė plakatus „Apsaugokite pensijas“ bei „Padorios pensijos šiandien ir ateityje“.
68 metų Maria José Benito sakė, kad žmonėms grasinama pensijų privatizavimu, o tai, jos vertinimu, būtų dar viena sritis, iš kurios siekiama pasipelnyti.
Lisabonoje protestuota dėl būsto kainų
Portugalijos sostinėje Lisabonoje protestuotojai, sekdami Ispanijos pavyzdžiu, šeštadienį surengė eitynes dėl prieinamo būsto.
Demonstrantai taip pat kritikavo neseniai ministro pirmininko Luiso Montenegro vyriausybės paskelbtas priemones. Tarp jų – metinio nuomos mokesčio didinimo ribos sušvelninimas ir paprastesnis nuomininkų, nesumokančių nuomos, iškeldinimas.
L. Montenegro teigia, kad šiomis priemonėmis siekiama stiprinti nuomininkų ir nuomotojų pasitikėjimą bei skatinti nuomos rinką. Protestuotojai mano, jog sprendimai nėra subalansuoti ir nuomininkus palieka dar pažeidžiamesnius.
