Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos aptaria įvairius naujus bendrus projektus, penktadienį pareiškė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas, praneša „Reuters“.
Pasak K. Dmitrijeva, JAV sankcijos tebėra rimta kliūtis ekonominiam bendradarbiavimui. Jis taip pat sukritikavo praėjusį mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą Grahamo sankcijų įstatymą, kuriuo siekiama sumažinti Rusijos pajamas iš energetikos sektoriaus.
K. Dmitrijevas teigė, kad po susitarimo dėl dyzelino Maskva ir Vašingtonas svarsto ir kitokias ekonominio bendradarbiavimo galimybes. Tarp aptariamų sričių jis nurodė bendrus Rusijos ir JAV duomenų centrų projektus.
Šį mėnesį Ukraina surengė smūgius Rusijos technologijų bendrovės „Yandex“ bei bankininkystės ir technologijų grupės „Sberbank“ duomenų centrams. Kyjivas nurodė, kad šios atakos buvo atsakas į Rusijos smūgius.
Kremlius anksčiau reiškė nepasitenkinimą tuo, kad Vašingtonas bet kokį susitarimą siejo su taikos susitarimu dėl karo Ukrainoje, kurio iki šiol nepavyko pasiekti. Vis dėlto K. Dmitrijevas teigė matantis pokyčių ir tikisi, kad netrukus bus paskelbta apie naujas svarbias iniciatyvas.
Jis pripažino, kad pažanga pasiekiama sunkiai, nes įvairiose srityse esama plataus pasipriešinimo. Tačiau, jo vertinimu, susitarimas dėl dyzelino rodo, kad bendradarbiavimo galimybės plečiasi ir „ledai jau pradėjo lūžti“.
K. Dmitrijevas taip pat sakė, kad projektai su JAV jau įgyvendinami ir bus tęsiami tol, kol baigsis Rusijos vadinama „specialioji karinė operacija“. Taip Maskva vadina savo agresiją prieš Ukrainą.
ES vieningai sukritikavo D. Trumpo sprendimą dėl Rusijos dyzelino
Europos Sąjungos lyderiai vieningai pasmerkė D. Trumpo sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas Rusijos dyzelinui. Jie pabrėžė, kad ekonominis spaudimas Maskvai neturėtų mažėti, kol Rusija tęsia karą prieš Ukrainą.
Penktadienį Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime 27 ES valstybių vadovai pareiškė apgailestaujantys dėl Jungtinių Valstijų sprendimo laikinai panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui. Šią poziciją cituoja portalas „TVP World“.
Apie apribojimų Rusijos dyzelino eksportui sušvelninimą D. Trumpas paskelbė anksčiau šį mėnesį. Šis žingsnis sukėlė nerimą Kyjive ir tarp Europos JAV sąjungininkių, kurios baiminasi, kad Vašingtonas pernelyg palankiai vertina Maskvą ir kartu didina spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
ES vadovai dar kartą patvirtino siekį griežtinti sankcijas Rusijai. Tarp numatomų priemonių – tolesnis Maskvos energetikos pajamų mažinimas, kova su sankcijų vengimu ir vadinamojo Rusijos šešėlinio tanklaivių laivyno veiklos trikdymas.
Ragina stiprinti spaudimą Maskvai
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kad Ukraina išlieka pagrindiniu Europos prioritetu. Jis ragino didinti spaudimą agresorei ir teigė, kad parama Ukrainai bei jos žmonėms išlieka tokia pat tvirta kaip anksčiau.
A. Costa taip pat perspėjo, kad Maskva stiprina priešišką veiklą Europoje. Pasak jo, regione daugėja hibridinių kampanijų, sabotažo veiksmų, taip pat fiksuojami valstybių narių oro erdvės ir teritorinių vandenų pažeidimai.
Kyjivui kitąmet gali trūkti 70 mlrd. eurų
ES lyderiai pavedė Europos Komisijai parengti pasiūlymą, kaip 2027 metais būtų galima padengti papildomus Ukrainos finansavimo poreikius, sakė A. Costa.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad tarptautinė parama Kyjivui turi būti tęsiama. Ji teigė, kad 2026 metų finansavimas jau užtikrintas, tačiau kitąmet Ukrainai gali pritrūkti maždaug 70 mlrd. eurų.
U. von der Leyen pažymėjo, kad Ukrainos finansavimo poreikiai didės tol, kol tęsis karas. Jos teigimu, ES ir jos valstybės narės šiuo metu suteikia 80 proc. išorės paramos Ukrainai, tačiau prie pagalbos turi skubiai prisidėti ir kiti partneriai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai apsvarstys Kyjivo prašymą dėl papildomų 70 mlrd. eurų finansavimo 2027 metais. Jis nurodė, kad lėšas galėtų skirti G7 šalys, kiti partneriai ir Europos valstybės.
Be sankcijų ir finansinės paramos, ES lyderiai pasisakė prieš pastangas normalizuoti Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose sporto ir kultūros renginiuose, ypač tais atvejais, kai būtų naudojami Rusijos nacionaliniai simboliai.
Tokia pozicija išsakyta kelioms tarptautinėms sporto organizacijoms pradėjus švelninti po 2022 metais Maskvos pradėtos visapusiškos invazijos į Ukrainą įvestus apribojimus Rusijos sportininkams. Kai kurie jų į tarptautines varžybas grįžo kaip neutralūs dalyviai, o imtynių, fechtavimo ir tekvondo varžybose buvo panaikinti ribojimai dėl Rusijos vėliavos ir himno.
Maskva ir Vašingtonas ieško ekonominio suartėjimo galimybių
ES lyderių kritika nuskambėjo tuo metu, kai JAV svarsto glaudesnių ekonominių ryšių su Maskva galimybes ir bando atgaivinti įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
K. Dmitrijevas, kuris yra V. Putino specialusis pasiuntinys ekonominio bendradarbiavimo klausimais, penktadienį sakė, kad po praėjusią savaitę paviešinto susitarimo dėl dyzelino abi šalys aptaria naujus bendrus projektus. Tarp jų jis paminėjo ir atomine energija varomus duomenų centrus.
Maskvoje vykusioje energetikos konferencijoje kalbėjęs pasiuntinys užsiminė, kad nauji susitarimai gali būti paskelbti net ir toliau galiojant JAV sankcijoms, kurios riboja abiejų šalių ekonominius ryšius. Jo vertinimu, „ledas jau pradėjo tirpti“.
Ginčas dėl įšaldyto Rusijos valstybės turto
Europos valstybės taip pat nepritaria JAV pasiūlymui, apie kurį skelbė žiniasklaida, dalį įšaldyto Rusijos valstybės turto grąžinti Maskvai kaip galimo taikos susitarimo dalį. Apie tai rašė britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
Po 2022 metais pradėtos visapusiškos invazijos į Ukrainą Vakarų šalys įšaldė maždaug 260 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto. Apie 210 mlrd. eurų iš šios sumos laikoma Europos Sąjungoje.
ES iš įšaldyto turto gautą pelną skyrė Ukrainos karinei paramai. Tačiau siūlymai panaudoti patį įšaldytą turtą susidūrė su teisinėmis kliūtimis ir Belgijos pasipriešinimu, nes būtent šioje šalyje laikoma didžioji dalis ES įšaldyto Rusijos turto.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Rusijos turtas Maskvai bus grąžintas tik „per mūsų lavonus“.
