SGP.LT – Naujienų portalas
Pasaulis·

Muskas pasiūlė, Trumpas pritarė: kas iš tiesų įjungė „Starshield“ ribojimus Ukrainai

„The Telegraph“ skelbia, kad „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pats pasiūlė JAV prezidentui Donaldui Trumpui apriboti Ukrainos kariuomenės naudojamą „Starshield“ sistemą. Šia informacija dalijasi UNIAN.

Pasak leidinio šaltinių, ši palydovinio ryšio paslauga Ukrainoje naudojama ne tik ryšiams palaikyti, bet ir kovai su Rusijos dronais, puolančiais šalies miestus. Vienas šaltinis teigia, kad D. Trumpas su pasiūlymu sutiko, o vėliau Pentagonas ėmėsi atitinkamų veiksmų.

Viešai E. Muskas ir D. Trumpas neigė buvę atsakingi už sprendimą. E. Muskas tvirtino, kad jį priėmė JAV kariuomenė ir valstybės vadovas. Vis dėlto aukšto rango leidinio šaltinis šią versiją pavadino neatitinkančia tikrovės.

Tą pačią įvykių seką, kaip teigiama, patvirtino aukšto rango Europos pareigūnas ir du Ukrainos atstovai.

Trumpas sutrikimas sukėlė rimtą nerimą

Šią savaitę netikėtai apribojus „SpaceX“ karinės palydovinio interneto paslaugos „Starshield“ naudojimą, Ukrainos kariuomenėje ir valdžios institucijose kilo nerimas. Vadai pranešė apie prarastus dronus ir sutrikusias operacijas.

Incidentas dar kartą atkreipė dėmesį į Ukrainos priklausomybę nuo „Starshield“ – karinės „Starlink“ versijos, kuri yra svarbi dronų operacijoms ir ryšiams. Taip pat iškilo klausimas, kas iš tikrųjų kontroliuoja prieigą prie šios sistemos.

Ketvirtadienį keli Ukrainos kariuomenės daliniai nurodė, kad ryšys grįžo į įprastą režimą. Tačiau oficialus paaiškinimas, kodėl buvo pritaikyti apribojimai, nepateiktas.

Įvykis dar labiau padidino įtampą tarp Kyjivo ir Vašingtono. Santykius jau buvo apsunkinęs žiniasklaidoje minėtas D. Trumpo susitarimas su Maskva dėl rusiško dyzelino importo – Ukraina jį įvertino kaip išdavystę.

Pasak Ukrainos 413-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Raid“ vado Jevheno Karaso, „Starshield“ veiklos sutrikimas truko tik vieną dieną, tačiau paveikė kelis dronus ir kitas sistemas. Nutrūkus ryšiui, dalis operacijų žlugo, o kai kurie dronai buvo prarasti.

Naujienų agentūra AP apžvelgė, ką svarbu žinoti apie Ukrainos karinėms operacijoms reikšmingą „SpaceX“ palydovinio ryšio paslaugą.

„Starshield“ paskirtis

„Starshield“ – „SpaceX“ sukurta palydovinė programa vyriausybėms ir kariuomenėms. Ji paremta „Starlink“ technologija, tačiau pritaikyta su nacionaliniu saugumu susijusioms užduotims. Programa apima saugų ryšį, Žemės stebėjimą ir palydovus su specialiais jutikliais, taip pat papildomas šifravimo bei saugumo priemones jautrioms vyriausybinėms operacijoms.

„Starlink“ ryšį užtikrina tūkstančiai žemojoje Žemės orbitoje skriejančių palydovų. Jie perduoda plačiajuostį internetą antžeminiams terminalams, taip pat vietovėse, kuriose įprasta ryšio infrastruktūra nepasiekiama arba yra sunaikinta.

Nuo „Starlink“ „Starshield“ skiriasi tuo, kad yra orientuota į vyriausybių poreikius ir gali naudoti specialiai jai skirtus palydovus bei įrangą.

Ukrainos Nepriklausomos kovos su korupcija komisijos įkūrėja ir generalinė sekretorė Olena Trehub teigė, kad „Starshield“ užtikrina gerokai didesnį duomenų perdavimo greitį ir stabilesnį ryšį. Šia paslauga negali naudotis civiliai – ji skirta kariuomenei.

O. Trehub pabrėžė, kad patikimas ir spartus ryšys Ukrainos kariuomenei būtinas dėl dronų naudojimo ir greitai judančių sausumos bei oro dalinių. Operatoriai turi realiuoju laiku matyti aiškų vaizdą, kad galėtų įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.

Skaitmenizuotame Ukrainos mūšio lauke naudojama ir sistema „Delta“, skirta mūšio lauko duomenims valdyti bei jais dalytis. O. Trehub aiškino, kad dideliems informacijos kiekiams perduoti būtinas ne tik ryšys, bet ir pakankama jo sparta.

Jos teigimu, vien standartinės civilinės „Starlink“ paslaugos kariuomenės reikmėms nepakaktų, nes svarbu, kad ryšys nebūtų lėtinamas.

Viena pagrindinių „Starshield“ klienčių yra JAV federalinė valdžia. E. Muskas šią savaitę sakė, kad sistema priklauso JAV valdžiai ir yra jos kontroliuojama, o sprendimus dėl naudojimo priima JAV kariuomenė, o galutinį žodį taria prezidentas. Šie pareiškimai paskatino klausti, kas buvo atsakingas už Ukrainai pritaikytus apribojimus.

„Starlink“ ir „Starshield“: panašios technologijos, skirtinga paskirtis

Abi paslaugos remiasi didele dalimi tų pačių „SpaceX“ palydovinių technologijų ir pajėgumų, tačiau jų klientai, saugumo reikalavimai ir naudojimo tikslai skiriasi. „Starlink“ yra komercinė paslauga, o „Starshield“ skirta vyriausybėms ir nacionalinio saugumo užduotims.

Vis dėlto šios sistemos nėra visiškai atskirtos. „Starshield“ gali naudotis platesniu „Starlink“ palydovų tinklu ir susijusia infrastruktūra, taip pat specialiai jai skirtais palydovais bei sistemomis.

Iš pradžių civiliams vartotojams sukurta „Starlink“ tapo ypač svarbi po 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Jos terminalai padėjo valdžios institucijoms, gelbėtojams ir kariuomenės daliniams palaikyti ryšį, kai Rusijos atakos niokojo ryšių infrastruktūrą.

Fronte ši paslauga padeda palaikyti ryšį tarp dalinių ir vykdyti operacijas, kurioms būtinas nuolatinis ryšys tarp dronų bei jų operatorių. Tai ypač svarbu, kai operatoriai skrydžio metu turi gauti tiesioginį vaizdą iš drono.

Nors abi paslaugos naudoja panašias technologijas, jos negali būti laikomos viena kitos pakaitalais. Tam tikrų terminalų ar karinių paslaugų apribojimas nebūtinai reiškia viso „Starlink“ tinklo išjungimą. Be to, civilių terminalų veikimas negarantuoja, kad bus prieinamas specializuotas karinis ryšys.

Apribojimų pasekmės

Ukrainos kariškiai teigė, kad buvo paveikti terminalai, duomenis perduodantys dideliu greičiu. Dėl to sutriko kai kurios dronų operacijos: operatoriai nebegalėjo palaikyti ryšio su ore esančiais orlaiviais, todėl dalis dronų buvo prarasta.

E. Muskui pareiškus, kad sprendimą priima JAV kariuomenė ir prezidentas, neaiškumas dėl Vašingtono vaidmens tik sustiprėjo. Pentagonas į AP klausimus apie sumažėjusią ryšio spartą neatsakė.

Ketvirtadienį J. Karasas pranešė, kad jo dalinio ryšio greitis vėl atitinka reikalavimus, todėl operacijos tęsiamos. Jis teigė nežinantis, ar sutrikimą sukėlė laikinas techninis gedimas, ar kita priežastis.

Vis dėlto, jo vertinimu, incidentas dar kartą parodė, kad Ukrainai būtinas atsarginis ryšys. Kariuomenė rengia alternatyvius sprendimus, tačiau jie būtų brangesni ir mažiau veiksmingi.

Dalintis šiuo straipsniu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *