Rudenį sodo darbai dar nesibaigia – tai metas paruošti augalus artėjančiam šaltajam sezonui. Dėmesio reikia ne tik dekoratyviniams augalams, bet ir kieme augantiems spygliuočiams bei pušims.
TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ biologas ir ekspertas Nerijus Vanagas paaiškino, kokie du darbai rudenį pušims yra svarbiausi.
Pušų spygliams svarbi drėgmė
Vienas pagrindinių rudens darbų – pasirūpinti, kad pušims netrūktų vandens. Pakankama drėgmė padeda spygliuočiams išsaugoti spyglius per žiemą.
N. Vanagas aiškino, kad pušys fiziologiškai skiriasi nuo daugelio kitų augalų: jų spygliai turi išsilaikyti visą šaltąjį sezoną, todėl augalui būtinos sukauptos drėgmės atsargos.
Vandens stygius gali lemti pušų nykimą ir spyglių kritimą, tačiau laistymo poreikį reikėtų vertinti pagal orus. Jei ruduo lietingas, pušis gali pakakti kelis kartus palaistyti rudeninėmis trąšomis. Taip augalai gaus ir vandens, ir reikalingų maisto medžiagų.
Rudenį sukauptos medžiagos pravers ir pavasarį
Spygliuočiams sunkumų kelia ne tik žiemos šalčiai. Pavasarį kylanti saulė pradeda šildyti augalą, tačiau žemė dar gali būti įšalusi, todėl šaknys negali pasisavinti vandens ir maisto medžiagų. Dėl to augalui svarbu iš anksto sukaupti reikalingų atsargų.
Pasak biologo, tai, ką pušys pasisavina rudenį, jos naudoja žiemą ir pavasarį. Net pumpurų sprogimas priklauso nuo rudenį sukauptų medžiagų, o ne vien nuo ankstyvą pavasarį gaunamos mitybos.
N. Vanagas pabrėžė, kad spalį spygliuočiai ir kiti augalai maisto medžiagas gali pasisavinti du ar tris kartus aktyviau. Tuo metu žemė dar neatšalusi, todėl tai tinkamas metas tręšti.
Pavasarį augalai maisto medžiagas pradeda įsisavinti tik dirvai sušilus bent iki 10 laipsnių. Apie tai, kad procesas jau vyksta, galima spręsti iš naujo augimo: pradėjus augti spygliukams ir sužaliavus lapuočių lapams, augalai maisto medžiagas pasisavina tinkamai.
Ko reikia pušims rudenį?
Rudenį pušims ir kitiems spygliuočiams būtina tinkama mityba. Ypač svarbūs fosforas, kalis, magnis ir mikroelementai. Tačiau ekspertas pabrėžė, kad rudeninėse trąšose neturi būti azoto.
N. Vanago teigimu, kalio ir fosforo santykis rudenį turėtų būti trys prie vieno. Fosforas stiprina šaknis, suteikia augalui energijos ir padeda didinti atsparumą ligoms.
Kalis svarbus vandens apykaitai, augalo grūdinimui ir pasiruošimui žiemai. Jis taip pat padeda šakelėms tinkamai sumedėti ir užbaigti augimą.
Tinkamai patręštos pušys tampa atsparesnės šalčiui bei temperatūrų svyravimams, jų spygliai rečiau gelsta, o ligų rizika mažėja. Biologas pastebėjo, kad gerai pamaitinti ir žiemai paruošti augalai serga du, tris, keturis ar net penkis kartus rečiau.
Kokių trąšų vengti?
Nors augalams reikia kalio, monokalio fosfatas ne visada yra tinkamiausias pasirinkimas. Pasak N. Vanago, šiose trąšose fosforo yra per daug, o kalio – per mažai. Naudojant didesnį kiekį, fosforo koncentracija taptų per didelė, tačiau kalio vis tiek trūktų.
Ekspertas taip pat patarė rudenį nenaudoti granuliuotų trąšų. Šiuo laikotarpiu geriau rinktis vandenyje tirpias trąšas, kurias šaknys gali greitai pasisavinti.
Biologas pabrėžė, kad spalį trąšos turi būti ištirpintos vandenyje, nes augalas po palaistymo maisto medžiagas turi gauti ir įsisavinti nedelsdamas. Todėl negalima granulių tiesiog berti „iš akies“.
Taip pat svarbu nepadauginti trąšų. Geriau vieną ar du kartus palaistyti spygliuočius tinkamos koncentracijos tirpalu nei užberti didelį kiekį granulių.
Mažesnėms pušims dažniausiai pakanka maždaug 10 litrų tirpalo. Jas rekomenduojama laistyti kelis kartus mažesnėmis normomis, pavyzdžiui, kartą per savaitę, kad iki žiemos augalai sustiprėtų ir sukauptų pakankamai maisto medžiagų.
Visą laidą žiūrėkite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Laida „Svajonių sodai“ per TV3 rodoma sekmadieniais, 11 valandą.
