Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketvirtadienį pradeda pervedinėti kompensacijas daugiau nei 76 tūkst. klientų, kuriems po rugpjūtį Lietuvą nusiaubusios stiprios audros elektros tiekimas buvo atnaujintas per vėlai.
Pagal įstatymus ši išmoka priklauso visiems ESO klientams – tiek gyventojams, tiek verslui, jeigu elektra buvo grąžinta vėliau nei per 72 valandas.
ESO atstovė Rasa Juodkienė BNS nurodė, kad spalio 15 dieną klientams bus išsiųsti pranešimai apie jiems priklausančias kompensacijas. Jos apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Energetikos įstatymu, o kiekvienas klientas apie jam skirtą sumą bus informuotas asmeniškai elektroniniu paštu.
Išmokos bus apskaičiuotos automatiškai
ESO vertinimu, kompensacijas gaus daugiau nei 76 tūkst. klientų. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) metodiką sumos apskaičiuojamos automatiškai, todėl klientams papildomai kreiptis į ESO nereikės.
Kompensacijos dydis nustatomas individualiai: atsižvelgiama į elektros suvartojimą ir į tai, kiek laiko buvo vėluojama atkurti tiekimą. Klientui, per mėnesį vidutiniškai sunaudojančiam apie 150 kilovatvalandžių (kWh), fiksuota išmokos dalis siekia maždaug 45 eurus. Be to, už kiekvieną valandą, viršijančią 72 valandų terminą, mokama dar apie 1,05 euro.
Jeigu ESO jau anksčiau yra mokėjusi klientui kompensaciją ir turi jo banko sąskaitos numerį, pinigai bus pervesti automatiškai. Tiems, kurių sąskaitos duomenų bendrovė neturi, ESO susisieks ir paprašys juos pateikti savitarnoje. Gavus sąskaitos numerį, kompensacija turėtų būti išmokėta per 30 dienų.
Atskira parama – už audros padarytą žalą
Finansų ministerija rugsėjo pradžioje skelbė, kad kompensacijoms gali prireikti apie 6 mln. eurų.
Šios išmokos nėra susijusios su kompensacijomis už tiesioginius audros nuostolius, pavyzdžiui, sugedusį maistą, apgyvendinimą, generatoriaus nuomą ar įsigijimą bei jo kurą. R. Juodkienės teigimu, gyventojams jau atlyginta beveik 0,7 mln. eurų.
Dažniausiai žmonės prašo kompensuoti generatoriaus įsigijimo ar nuomos ir kuro išlaidas, taip pat nuostolius dėl sugedusio maisto. Kompensacijos už apgyvendinimą sudaro tik nedidelę dalį – vos porą procentų visų kreipimųsi.
Siūloma trumpinti terminą
Seime svarstoma idėja įpareigoti ESO mokėti kompensacijas tais atvejais, kai dėl gamtos stichijų elektros tiekimas nutrūksta ilgiau nei 24 valandoms.
Šiuo metu kompensacija priklauso, kai elektra netiekiama daugiau nei 72 valandas. Nuo kitų metų turėtų įsigalioti 48 valandų terminas.
VERT pirmininkas Renatas Pocius BNS yra sakęs, kad pagal dabar taikomą VERT metodiką kompensacija negali viršyti pusės sumos, kurią vartotojas per metus sumokėjo ESO. Energetikos ministerija ketina siūlyti šį ribojimą panaikinti, tačiau tam reikėtų keisti įstatymą.
R. Pociaus teigimu, dabartinė tvarka neskatina ESO skubiau atkurti elektros tiekimo žmonėms, kurie be jo lieka ilgiau nei penkias paras, nes po šio laikotarpio kompensacija nebedidėja.
Rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusi audra buvo stipriausia nuo 1970 metų. Didžiausiu jos poveikio metu elektra buvo dingusi beveik 270 tūkst. klientų, o paskutiniams vartotojams tiekimas atkurtas tik po trijų savaičių.
