Spalio pradžioje Latvijos ir Baltarusijos pasienyje įvykusio incidento, per kurį kaukėti ginkluoti asmenys mėgino į Latviją pervesti nelegalius migrantus, atsakomybę prisiėmė neseniai pasirodžiusi grupuotė „Juodieji rusai“ (rus. „Черные русы“). Nors Aleksandras Lukašenka galėtų aiškintis situaciją su Rusijos tarnybomis, jis pasirinko kitą versiją – pareiškė, kad incidentą esą surežisavo Latvija.
Naktį iš spalio 5-osios į 6-ąją ginkluoti ir kaukėti vyrai iš Baltarusijos bandė į Latviją pergabenti 20 nelegalių migrantų. Latvijos kariams užkirtus kelią, jie grasino ginklais, o po kelių valandų sugrįžo ir vis dėlto pateko į Europos Sąjungos teritoriją, skelbia „Belsat“.
Vėliau pranešta, kad įsibrovėliai sugadino elektros paskirstymo spintą ir pavogė vaizdo stebėjimo kameras. Portalas LSM nurodė, jog atsakomybę už šiuos veiksmus prisiėmė rugsėjį internete atsiradusi ir iki tol mažai kam žinoma grupuotė „Juodieji rusai“.
Spalio 7 d. ji paskelbė vaizdo įrašą. Jame balaklavą ir akinius dėvintis vyras, prisistatęs šaukiniu Nemanas, buvo pristatytas kaip grupuotės atstovas. Jis kalbėjo apie sienos kirtimą ir susidūrimą su Latvijos kariais.
Nemanas pareiškė, kad trijų aktyvistų grupė naktį iš spalio 5-osios į 6-ąją kirto sieną, įsivėlė į susirėmimą su Latvijos kariais, o vėliau dar kartą pateko į Latvijos teritoriją ties Matuliškių kaimu. Pasak jo, vyrai paėmė vaizdo stebėjimo kameras, sugadino įrangą ir liko nepastebėti.
Vaizdo įraše grupuotės atstovas taip pat pagrasino naujomis diversijomis prie Baltarusijos sienų su kitomis valstybėmis. Jis teigė, kad incidentas buvęs latvių išbandymas, kurio šie neišlaikė, ir užsiminė apie panašius veiksmus kituose sienos ruožuose. Europos Sąjungą ir NATO Nemanas pavadino „kolosu molinėmis kojomis“, kuris esą sugriūtų po pirmojo smūgio.
„Telegram“ kanalas „Juodieji rusai“ sukurtas rugsėjo 23 d., iš pradžių jis vadinosi kitaip. Panašiu metu atsirado ir „TikTok“ paskyra, kurioje pradėta skelbti dešimtis vaizdo įrašų. Juose buvo cituojamas A. Lukašenka, skelbiama informacija apie Baltarusijoje vykstančias pratybas ir bendrus karinius renginius, taip pat kalbama apie Vakarų keliamą grėsmę.
Vis dėlto grupuotė savęs tiesiogiai su Baltarusija nesieja, o jos interneto svetainė registruota Rusijos domeno zonoje.
Viename iš pareiškimų „Juodieji rusai“ tvirtino, kad valdžios sistemą esą paralyžiuoja biurokratija ir kai kurių pareigūnų baimė prieš Vakarus. Todėl, kaip teigiama, judėjimas nelaukia nurodymų iš viršaus, rengia savanorius ir veikia teisėsaugos struktūrose bei darbo kolektyvuose, kad taptų jėga, kurios nebūtų galima ignoruoti.
Judėjimą esą remia „patriotai, veteranai ir darbo žmonės“. Tarp jo deklaruojamų tikslų nurodomas visiškas pietinių žemių karinis pavaldumas, griežta denacifikacija ir „suklaidintos ukrainiečių tautos“ grąžinimas į bendrą šeimą per bendrą pergalę.
Rugsėjo pabaigoje grupuotė paskelbė rengianti rezervą, kuris galėtų ginti bendrą tėvynę. „Telegram“ pasirodė vaizdo įrašas su kaukėtais ginkluotais vyrais: miške jie treniravosi veikti mažomis grupėmis ir priešintis bepiločių orlaivių atakoms šiuolaikinio mūšio sąlygomis. Skelbta, kad pratyboms vadovavo instruktoriai, turintys realios kovinės patirties.
NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro direktorius Janis Sartsas pareiškimą apie atsakomybės prisiėmimą įvertino skeptiškai. Jo nuomone, tokia grupuotė neegzistuoja, o veiksmus prie Baltarusijos ir Rusijos sienų organizuoja specialiosios tarnybos. J. Sartsas pabrėžė, kad nepriklausomo tokio pobūdžio judėjimo veikimas abiejose šalyse apskritai būtų neįmanomas.
Jo vertinimu, šia informacine operacija siekiama sukelti emocinę reakciją, ypač tarp žmonių, kurie nerimauja dėl regione vykstančių įvykių. Kartu, pasak J. Sartso, Baltarusija gali mėginti sudaryti įspūdį, kad su incidentu neturi nieko bendra. Jis teigė, jog tai, kas vyksta prie sienos, tiesiogiai susiję su Baltarusijos ir Rusijos valdžia.
Panašios pozicijos laikosi ir Baltarusijos pabėgėlis, karo žurnalistas Dmitrijus Galko. Jis teigė nežinantis, kiek „Juodieji rusai“ realiai egzistuoja, tačiau manė, kad tai gali būti tam tikriems veiksmams pridengti sukurta proksi struktūra. Tokiai grupei, jo vertinimu, būtų galima priskirti incidentus ar diversijas pasienyje ir vėliau tvirtinti, kad už jų atsakingi ne valdžios atstovai, o „aktyvūs piliečiai“.
D. Galko šį darinį palygino su Krymo okupacijos metu pasirodžiusiais „žaliaisiais žmogeliukais“ ir perspėjo, kad provokacijos gali tęstis bei eskaluotis. Jo teigimu, grupuotė suteikia galimybę valdžiai dangstytis teiginiu, esą ji nieko nežino ir su įvykiais nesusijusi.
Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) dėl įvykių pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jis susijęs su nusikalstamos organizacijos kūrimu, siekiant įvykdyti itin sunkius nusikaltimus prieš taiką, Latviją ir Ukrainą. VDD, remdamasi tyrimo interesais, išsamesnių komentarų kol kas nepateikė.
Po incidento Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava perspėjo, kad Baltarusijai tokie veiksmai gali sukelti sunkesnių padarinių jai pačiai.
Lukašenka pasirinko kaltinimus Latvijai
A. Lukašenka pareiškė, kad ginkluotos grupės patekimas iš Baltarusijos į Latviją buvo Latvijos pusės inscenizacija. Jis tvirtino, jog tokia operacija be jo asmeninio leidimo būtų neįmanoma, tačiau su juo ji nebuvo derinta.
Baltarusijos vadovas neigė, kad jo šalis susijusi su įsiskverbimu, ir tvirtino, kad Latvijos kariai esą galėjo sugauti ar į savo teritoriją įstumti žmones su kaukėmis bei migrantų grupę. Jo teigimu, Latvijos valdžia incidentą surežisavo siekdama gauti Europos Sąjungos finansavimą.
Tačiau toks A. Lukašenkos paaiškinimas, straipsnio autoriaus vertinimu, dar labiau stiprina versiją, kad už operacijos gali stovėti Rusijos arba Baltarusijos slaptosios tarnybos.
Grupuotės interneto adresas su .ru galūne oficialiai įregistruotas registre reg.ru. Nurodoma, kad domeną įregistravo privatus asmuo, pateikęs asmens dokumentą ir sumokėjęs mokestį bankiniu pavedimu.
Jeigu A. Lukašenka iš tiesų manytų, kad tai buvo Latvijos provokacija, jis, kaip teigiama tekste, galėtų kreiptis į Rusijos federalinę saugumo tarnybą (FSB) ir paprašyti nustatyti, kas įregistravo svetainę, iš kurios sąskaitos atliktas mokėjimas ir kas už šios veiklos stovi.
Be to, Rusijos tarnybos galėtų būti paragintos užblokuoti, Baltarusijos vadovo teigimu, latvių provokatorių sukurtą kenkėjišką svetainę. Tam, kaip nurodoma, šiuo metu net nebūtų būtinas teismo sprendimas – pakaktų saugumo struktūrų įsikišimo.
Vietoje tokių veiksmų A. Lukašenka pasirinko toliau eskaluoti situaciją ir savo auditorijai pateikti dar vieną pasakojimą apie Vakarų puolimą.
