Opozicinių konservatorių ir liberalų siūlymą nustatyti valdžios sektoriaus skolos ribą premjeras Mindaugas Sinkevičius vertina kritiškai. Vis dėlto jis neatmeta galimybės dėl tokio politinio susitarimo diskutuoti, jei kartu būtų ribojamas ir biudžeto deficitas bei viešojo sektoriaus išlaidų augimas.
Ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą M. Sinkevičius pabrėžė, kad reikėtų vertinti ne vien valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP). Jo teigimu, susitarimas turėtų apimti tris rodiklius: skolos dydį, deficitą ir kasmetinį viešojo sektoriaus išlaidų augimą.
Premjeras taip pat sakė manantis, kad toks susitarimas Europos Sąjungos mastu veikiausiai būtų anomalija. Jis teigė nežinantis kitų šalių, kurios būtų pasirinkusios tokį kelią, ir abejojo, ar toks sprendimas būtų tvarus.
Liberalai ir konservatoriai šią savaitę užregistravo Fiskalinės valdysenos įstatymo pataisas. Jose numatyta, kad valstybės skola negalėtų viršyti 45 proc. BVP.
Konservatorius Mindaugas Lingė, klausdamas premjero apie galimą partijų susitarimą nedidinti valstybės skolos, atkreipė dėmesį į jos aptarnavimo kaštus. Anot jo, šiuo metu tam skiriama daugiau kaip milijardas eurų, o 2030 metais ši suma gali pasiekti 2 mlrd. eurų.
M. Sinkevičius atsakė, kad susitarimų galima sudaryti daug, tačiau svarbiausia jų laikytis. Jis taip pat priminė ankstesnius politinius susitarimus.
Premjero vertinimu, opozicijos iniciatyva susitarti dėl valstybės skolos ribos būtų naujas reiškinys. Jis teigė, kad opozicija siūlo apriboti valdančiųjų fiskalinio manevro galimybes, nors neaišku, kokios krizės ateityje gali ištikti valstybę.
M. Sinkevičius taip pat priminė partijų pažadą didinti švietimo sistemos darbuotojų atlyginimus. Jo teigimu, šis įsipareigojimas iš dalies prisideda prie dabartinio deficito dydžio.
