Vidaus reikalų ministrui Martynui Katelynui prabilus apie galimus įstatymų pakeitimus, susijusius su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiais užsieniečiais, kurių Lietuva negali išsiųsti dėl tarptautinių įsipareigojimų, į tai sureagavo baltarusių nevyriausybinės organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač. Ji pareiškė ketinanti pasitelkti visas įstatymų leidžiamas teisines priemones.
Pirmadienį paskelbtame viešame pareiškime, kurį gavo BNS, O. Karač pabrėžė, kad žmogaus teisių gynimas, pažeidimų fiksavimas, viešų ataskaitų rengimas ir kreipimasis į Lietuvos ar tarptautines institucijas savaime negali būti laikomi priešiškos veiklos prieš valstybę įrodymu.
Baltarusių visuomenininkė taip pat teigė visomis įstatymuose numatytomis priemonėmis ginsianti savo gerą vardą. Ji kategoriškai atmetė Lietuvos žvalgybos vertinimus, esą bendradarbiavo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
O. Karač nurodė, kad prieš savaitę sulaukė vidaus reikalų viceministro Lino Drazdausko grasinimų ją deportuoti į Baltarusiją. Dėl šių pareiškimų ji kreipėsi į kompetentingas Lietuvos institucijas, prašydama juos teisiškai įvertinti.
Jos teigimu, valstybės pareigūnai turės priprasti prie to, kad dėl jų veiksmų gali būti teikiami skundai, primenantys jų įgaliojimų ribas. O. Karač pabrėžė, jog teisinėje valstybėje tokia praktika yra normali.
„Mūsų namų“ vadovė taip pat akcentavo, kad galimi Lietuvos teisės aktų pakeitimai nepanaikintų šalies tarptautinių įsipareigojimų. Draudimą išsiųsti žmogų į valstybę, kurioje jam gresia kankinimai ar nežmoniškas elgesys, ji apibūdino kaip pamatinę teisinę garantiją, o ne institucijoms trukdančią techninę kliūtį.
Anot O. Karač, Baltarusijoje jai dėl visuomeninės veiklos skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Ji viešai klausė ministro, kokią politinę, teisinę ir reputacinę kainą Lietuva pasirengusi sumokėti už bandymą žmogaus teisių gynėją išsiųsti į Baltarusijos kalėjimą ir kas prisiimtų politinę atsakomybę už tokio sprendimo pasekmes.
BNS skelbė, kad M. Katelynas pirmadienį paskelbė planuojantis inicijuoti teisinius sprendimus dėl užsieniečių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau negalinčių būti grąžintų į kilmės šalis dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Migracijos departamentas nustatė penkis Baltarusijos piliečius, kuriems prieglobstis nesuteiktas dėl grėsmės valstybės saugumui, tačiau jų išsiųsti iš Lietuvos negalima. Tarp jų ministras įvardijo ir O. Karač.
Migracijos departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, O. Karač prieglobsčio nesuteikė, tačiau humanitariniais pagrindais išdavė jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
M. Katelynas taip pat ketina kreiptis į atsakingas teisėsaugos institucijas, kad būtų įvertinta O. Karač ir jos vadovaujamos viešosios įstaigos „Mūsų namai“ veikla.
VSD teigimu, ši organizacija sudaro palankias sąlygas į Lietuvą atvykti ir čia legalizuotis asmenims, bendradarbiaujantiems su priešiškų valstybių žvalgybos tarnybomis.
Tarptautinis piliečių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ Lietuvoje veikia daugiau nei dešimtmetį.
