ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 22-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Užsienio reikalų ministerija oficialiais kanalais siekia patvirtinti informaciją apie dvi galimai Irane sulaikytas Lietuvos pilietes. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda žada Lietuvos paramą Juodkalnijos siekiui įstoti į Europos Sąjungą, o Vyriausybė ieško sprendimų dėl vaiko priežiūros išmokų ir gynybos pirkimų centralizavimo.
Vilniaus rajone dėl finansinių sunkumų bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“ kyla grėsmė, kad gali sutrikti šilumos tiekimas ir atliekų išvežimas.
Tarp svarbiausių užsienio naujienų – Sacharovo premija Tarptautiniam baudžiamajam teismui, Vokietijoje sulaikytas Rusijai galimai šnipinėjęs ukrainietis, rinkęs informaciją ir apie Lietuvoje planuojamą dislokuoti brigadą, taip pat naujos Jemeno husių atakos Saudo Arabijoje.
Lietuvos įvykiai
Užsienio reikalų ministerija parengė notą ir oficialiais kanalais mėgina gauti patvirtinimą, ar Irane buvo sulaikytos dvi Lietuvos pilietės. URM kanclerė Aistė Stakėnaitė teigė, kad kol kas neaišku, dėl kokių priežasčių galėjo būti sulaikytos Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 metais, ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 metais.
A. Stakėnaitė taip pat priminė, kad Iranas yra įtrauktas į valstybių, į kurias Lietuvos piliečiams vykti nerekomenduojama, juodąjį sąrašą. Ministerija žada dėti visas pastangas, kad abi moterys būtų sugrąžintos į Lietuvą.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad 2027 metais Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai bus siekiama paspartinti Juodkalnijos stojimo į Bendriją procesą. Po susitikimo su Juodkalnijos prezidentu Jakovu Milatovičiumi jis pabrėžė matantis galimybių plėsti abiejų valstybių bendradarbiavimą.
J. Milatovičius savo ruožtu sakė, kad Juodkalnija nuosekliai juda narystės ES link ir jau pasiekė paskutinį šio proceso etapą. Prezidentai taip pat aptarė Europos saugumo padėtį ir Ukrainos atstatymą. Abu vadovai pabrėžė, kad Rusijos, Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitikimas dėl karo Ukrainoje pabaigos negalėtų vykti nedalyvaujant pačiai Ukrainai. G. Nausėdos vertinimu, Rusijos siūlomas formatas kelia įtarimų dėl galimo įtakos zonų pasidalijimo.
Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis per kelis kartus į savo asmeninę sąskaitą persivedė dalį politinės organizacijos lėšų. Komisijos duomenimis, 2025 metais iš viso buvo pervesta 10 tūkst. eurų, o pinigai grąžinti tik pradėjus kelti klausimus dėl pavedimų pagrįstumo.
Partija „Lietuva visų“ buvo gavusi apie 14 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio paramos, kurią jai pervedė Valstybinė mokesčių inspekcija. Iš šios sumos 10 tūkst. eurų dalimis buvo pervesta partijos vadovui. Tokios lėšos gali būti naudojamos tik politinės partijos įstatuose numatytiems tikslams, o Politinių organizacijų įstatymas draudžia partijos turtą ir pinigus skirstyti nariams. A. Nemunaitis posėdyje pripažino padaręs klaidą ir teigė skolą padengsiantis grąžindamas lėšas į partijos banko sąskaitą.
Lietuvos verslo aktualijos
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad koalicijoje tariamasi dėl Šeimos pakete numatyto vaiko priežiūros išmokų didinimo nuo 2027 metų liepos. Apie šį terminą, pasak jo, kalbėta pirmadienį.
Siūloma, kad pusantrų metų vaiką prižiūrintiems tėvams būtų mokama 100 proc. buvusio atlyginimo siekianti išmoka, o jos ribos būtų didinamos nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių. Priemonei numatyta 123,6 mln. eurų.
Finansų ministras Taurimas Valys sakė, kad svarstoma peržiūrėti kai kurių valstybės prisiimtų įsipareigojimų indeksavimą. Jo teigimu, sumažinus tam tikrų įsipareigojimų indeksavimo procentus būtų galima sutaupyti biudžeto lėšų, tačiau sprendimai dėl to dar nepriimti.
Ministras tvirtino, kad dalis įsipareigojimų riboja valstybės finansines galimybes, tačiau konkrečių sričių neįvardijo. Pirmiausia, jo teigimu, turi būti patvirtintas 2027 metų biudžetas, o vėliau galima svarstyti pokyčius. Kitų metų biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. valdžios sektoriaus deficitas, skaičiuojamas nuo bendrojo vidaus produkto.
Premjeras mano, kad gynybos pirkimų centralizavimą būtina tęsti, nes dabartinė sistema tebėra nepakankamai centralizuota. Didelis perkančiųjų organizacijų skaičius apsunkina pirkimų organizavimą, valdymą ir kontrolę, todėl šiuos procesus, jo vertinimu, reikia spartinti.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis šių metų gynybos išlaidų mokėjimų numatyta paskutinį ketvirtį. Premjeras pabrėžė, jog pinigai turi būti naudojami skaidriai ir efektyviai, o ne išleidžiami vien todėl, kad baigiasi metai.
Vilniaus rajone gali sutrikti šilumos tiekimas ir atliekų surinkimas. LRT skelbia, kad bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“ gali nepakakti lėšų būtiniausioms išlaidoms, nes savivaldybės taryba nepratęsė galimybės skolintis iš banko.
Įmonės vadovas Leonardas Pavliunas įspėjo, kad nuo lapkričio 15 dienos gali būti sustabdyta dalis atliekų surinkimo, o kai kuriose vietose – ir šilumos tiekimas. Savivaldybės administracija ketina ieškoti galimybių skirti finansavimą iš biudžeto, tačiau tam reikės tarybos pritarimo.
M. Sinkevičius teigia, kad pirmojo 700 MW galios jūrinio vėjo parko likimas kol kas nėra aiškus. Energetikos ministras su Lenkijos atstovais aptaria galimybę į projektą įtraukti užsienio partnerius. Tokios alternatyvos ieškoma valstybinei „Ignitis grupei“ paprašius atidėti projekto įgyvendinimą.
Valstybės kontrolės duomenimis, per dvejus metus parko kaina padidėjo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų. Tuo pat metu planuota investicijų grąža sumažėjo maždaug 40 proc.
Pristačius naujus „Stadler“ traukinius, premjeras paragino toliau gerinti kelionių viešuoju transportu patirtį. Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė siekiantis, kad gyventojai traukinius ir kitą viešąjį transportą rinktųsi dėl patogumo, kokybės bei prieinamos kainos.
Lietuvą pasiekė 12 naujų traukinių: septyni elektriniai ir penki bateriniai. Jie bus naudojami maršrutuose Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai ir Vilnius–Varėna (Marcinkonys). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė geležinkelių reikšmę kariniam mobilumui ir sąjungininkų pajėgų atvykimui į Lietuvą.
Bendrovė „Via Lietuva“ pasirašė pirmąsias sutartis su elektroninės kelių rinkliavos sistemos „Via Toll“ įrangos tiekėjomis „Magveda“ ir „Simbiotecha“. Jų sprendimai bus integruoti į sistemą, kuri nuo 2027 metų sausio 1 dienos pakeis vinjetes ir mokestį skaičiuos pagal faktiškai mokamais keliais nuvažiuotą atstumą.
Rinkliava bus taikoma M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms. Lengviesiems automobiliams mokestis ir toliau nebus taikomas. Kitais metais iš naujosios rinkliavos planuojama surinkti 110 mln. eurų, o naudojantis vinjetėmis per metus surenkama maždaug 70 mln. eurų.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas buvęs kunigas Tadas Švedavičius teismo posėdyje iš dalies pripažino kaltę. Savo parodymus jis ketina duoti apklausus visus liudytojus ir nukentėjusiuosius.
Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam T. Švedavičiui pareikšti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų. Jie susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais ir vaikų įtraukimu į girtavimą. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 11 dabar jau suaugusių vyrų, kurie pareiškė ieškinius.
Teismas nusprendė priverstinai gydyti Igorį Moskaliovą, prieš dvejus metus sostinės centre, kaip įtariama, nušovusį advokatą. Nustatyta, kad galimus nusikaltimus vyras galėjo padaryti būdamas nepakaltinamas, todėl baudžiamojon atsakomybėn jis nebus traukiamas. Gydymas bus tęsiamas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Bylos duomenimis, 2024 metų spalio 10-osios rytą Vilniaus centre esančiame name I. Moskaliovas iš neteisėtai laikomo pistoleto nušovė advokatą Leonidą Pčelincevą ir sužeidė du policijos pareigūnus. Taip pat jis, kaip įtariama, pasikėsino nužudyti įvykio vietoje buvusį antstolio padėjėją, savo buvusią sutuoktinę ir policijoje praktiką atlikusią studentę.
Prokuratūra konstatavo, kad Anykščiuose agresyvų ginkluotą vyrą nukovę policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai įstatymų nepažeidė. Nutraukus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pareigūnai, gindamiesi nuo realaus pavojaus savo sveikatai ir gyvybei, tarnybinius ginklus panaudojo teisėtai ir pagrįstai.
Birželio 21 dieną Anykščiuose agresyvus vyras, anksčiau gydytas dėl psichikos sutrikimų, medžiokliniu šautuvu grasino giminaičiams. Senjoras šovė į policininkus ir vėliau atvykusius „Aro“ pareigūnus, kurie galiausiai jį nukovė.
Užsienio aktualijos
JAV sankcijų sulaukusiam Tarptautiniam baudžiamajam teismui skirta Sacharovo premija – svarbiausias Europos Sąjungos žmogaus teisių apdovanojimas. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola sakė, kad tai yra svarbaus TBT darbo ginant tarptautinę teisę ir teisingumą įvertinimas.
TBT padėkojo Europos Parlamentui už apdovanojimą tuo metu, kai teismas ir jo pareigūnai susiduria su precedento neturinčiais išbandymais. Šį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas, kuriomis siekiama paralyžiuoti kasdienę teismo veiklą.
TBT nagrinėja bylas dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido. D. Trumpo administracija pagrasino teismą išardyti „plyta po plytos“, supykusi dėl teisėjų išduoto Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderio, susijusio su įtariamais nusikaltimais Gazos Ruože.
Europos Sąjunga jau išreiškė paramą TBT dėl JAV sankcijų, kurios įsigalios po šešių mėnesių. Briuselis pareiškė esantis pasirengęs imtis visų būtinų priemonių, kad teismas galėtų tęsti darbą.
Vokietijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas šnipinėjęs Rusijai ir domėjęsis būsima brigada Lietuvoje. Vyras sulaikytas Brandenburgo federalinėje žemėje, supančioje Berlyną.
Karlsrūhėje veikiančios Vokietijos federalinės generalinės prokuratūros duomenimis, informacijai rinkti jis galėjo pasitelkti asmeninius ryšius Europos gynybos pramonėje. Leidinys „Welt“ skelbia, kad Eizenhiutenštate gyvenantis 53 metų Vadymas Y. rinko duomenis apie šarvuotosios technikos, šaudmenų ir sprogmenų gamybą, NATO rytiniame flange dislokuotą personalą bei karinius objektus.
„Spiegel“ teigimu, sulaikytasis taip pat domėjosi Vokietijos Bundesvero 45-ąja šarvuotąja brigada, Vokietijoje vadinama Lietuvos brigada. Kitais metais ji turėtų būti dislokuota Lietuvoje. Vokietijoje, kuri Ukrainai teikia daugiausia karinę paramą, dėl su Rusija siejamų padažnėjusių diversijų ir šnipinėjimo atvejų paskelbta padidinta parengtis.
Jemeno husių sukilėliai pranešė surengę naujas atakas prieš Saudo Arabiją. Husių kariuomenės atstovas Yahya Saree teigė, kad per pastarąsias 48 valandas grupuotė įvykdė keturias operacijas, naudodama balistines raketas ir dronus.
Pasak Y. Saree, taikiniais tapo Saudo Arabijos gynybos ministerijos būstinė Rijade, Karaliaus Fahdo tarptautinis oro uostas Damame, Abhos oro uostas šalies pietvakariuose ir valstybinės naftos bendrovės „Aramco“ objektas Janbu uostamiestyje.
Pastarosiomis savaitėmis vėl paaštrėjus karui Jemene, husiai suaktyvino smūgius kaimyninei Saudo Arabijai. Tarp pagrindinių taikinių – oro uostai ir naftos objektai. Anksčiau ketvirtadienį Saudo Arabijos civilinės aviacijos tarnyba pranešė, kad per išpuolį prieš Damamo oro uostą žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti.
Dėl husių atakų Jungtinės Valstijos nurodė daliai diplomatinio personalo išvykti iš Saudo Arabijos. Vašingtone veikiantis Valstybės departamentas pranešė, kad nurodymas taikomas nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir jų šeimų nariams.
