„Public First“ apklausa atskleidė, kokių žmonių požiūris į dirbtinį intelektą yra palankiausias, skelbia „Politico“. Tyrimo duomenimis, pozityvesnį vertinimą dažniau išreiškia vyresni ir finansiškai geriau besijaučiantys žmonės. Tuo metu jaunesni respondentai į šią technologiją žvelgia skeptiškiau.
Apklausos rezultatai rodo, kad didėjant amžiui ir finansiniam saugumui, stiprėja tikėjimas dirbtinio intelekto teikiama nauda bei jo galimybėmis.
Jauniausi respondentai – skeptiškiausi
Mažiausiai palankiai dirbtinį intelektą vertino 18–24 metų žmonės. Nors būtent ši grupė technologiją naudoja aktyviausiai, jos atstovai labiausiai nerimauja dėl galimo poveikio mąstymui ir karjerai.
Daugiau nei trečdalis šio amžiaus jaunuolių baiminasi, kad dirbtinis intelektas pablogins jų kritinio mąstymo gebėjimus. Lygiai trečdalis mano, kad dėl šios technologijos taps sunkiau įgyti su karjera susijusių žinių.
Skirtumas ypač išryškėja palyginus 18–24 metų jaunuolius su 35–44 metų žmonėmis. Abi grupės dirbtinį intelektą naudoja panašiai intensyviai, tačiau tik 19 proc. jauniausių respondentų mano, kad jis teigiamai paveiks ir jų pačių galimybes, ir visuomenę. Tarp 35–44 metų amžiaus žmonių taip manančių buvo 28 proc.
Finansinė padėtis taip pat svarbi
Teigiamas požiūris į dirbtinį intelektą ryškesnis tarp žmonių, kurie jau dabar jaučiasi finansiškai labai gerai apsirūpinę. 43 proc. šios grupės atstovų tikisi, kad technologija dar labiau pagerins jų pačių padėtį ir prisidės prie visuomenės gerovės.
Tarp žmonių, kurie negali sau leisti įsigyti būtiniausių dalykų, tokią nuomonę palaiko tik 18 proc. Tuo metu 51 proc. mano, kad dirbtinis intelektas pakenks ir jiems patiems, ir visuomenei.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie duomenys neįrodo, jog finansinis nesaugumas tiesiogiai sukelia pesimizmą. Vis dėlto jauni suaugusieji į darbo rinką įžengia neturėdami tokio finansinio ir profesinio stabilumo, kokį jau yra sukaupusios vyresnės grupės. Todėl jų nerimas dėl dirbtinio intelekto dar labiau sustiprina jau egzistuojantį neapibrėžtumą.
