Praėjusiais metais pavasarinės šalnos sunaikino dalį obelų žiedų ir paliko sodininkus be derliaus. Vėliau smarkiai atšalusi žiema bei gausus sniegas pridarė dar daugiau žalos – iššalo keli šimtai hektarų obelų. Nors šiemet ūkininkai derliumi iš esmės nesiskundžia, jie nerimauja dėl artėjančios žiemos ir svarsto, ar nusilpę medžiai ją atlaikys.
Vienuose versliniuose soduose praėjusi žiema padarė nedidelę žalą, o kituose gali tekti išrauti dešimtis tūkstančių obelų. Ūkininkai taip pat vertina augalų, ilgai augusių perteklinės drėgmės sąlygomis, būklę, nes tokiems medžiams kyla didesnė žūties rizika.
Žiema sunaikino dalį obelynų
Žemės ūkio rūmų tarybos narys ir Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, kad praėjusi žiema sunaikino maždaug penktadalį verslinių sodų plotų.
Jo vertinimu, iš deklaruojamo obelų sodų ploto reikėtų atimti apie 20 proc., arba kelis šimtus hektarų. Kai kurie ūkiai galėjo prarasti nuo 20–30 iki 50 proc. sodų, kiti patyrė mažesnių nuostolių.
A. Svitojus pabrėžė, kad dabartiniai praradimai dar nėra galutiniai. Po žiemos nusilpusius medžius pavasarį ir vasarą galėjo pažeisti ligos – susilpnėję augalai netenka atsparumo bei imuniteto ir gali sunykti. Tai gali tapti antriniu šalčio padarinių efektu.
Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Žiežmarių sodai“ vadovas Kipras Sirtautas sakė, kad jo ūkiui šaltis padarė palyginti nedaug žalos: iš 154 hektarų iššalo apie 5 hektarai.
Žemiausia temperatūra čia siekė minus 34,4 laipsnio. K. Sirtauto teigimu, medžiams padėjo tai, kad sniego buvo nedaug, o žemė įšalo, todėl obelys buvo geriau pasiruošusios žiemai. Be to, ankstesniais metais dėl pavasarinių šalnų derliaus nebuvo, tad medžiai buvo stipresni.
Vis dėlto ir šiame ūkyje liko žiemos pažeistų obelų. Nors šiemet jos išsprogo, kol kas neaišku, kaip jausis kitąmet. K. Sirtautas neatmeta, kad dar gali iššalti iki 10 hektarų medžių.
Šių metų „Žiežmarių sodų“ derlius, jo teigimu, bus didesnis nei įprastai: vietoje vidutiniškai surenkamų maždaug 2 tūkst. tonų tikimasi priskinti apie 2,5 tūkst. tonų obuolių.
Nuo 1954 metų veikiančio Naradavos medelyno vadovas Džiugas Palionis pranešė, kad šiemet sodų plotas sumažėjo nuo 273 iki 180 hektarų – iš viso 90 hektarų.
Dėl žiemos padarinių, pasak jo, bendrovė jau nebesureikšmina vėlesnių liūčių ar vėtrų. Nuo itin šaltos žiemos iš 200 tūkst. obelų iššalo 77 tūkst. Ypač dideli buvo „Auksio“ veislės nuostoliai – prarasta 80–90 proc. šių obelų.
Vasaros liūtys sodams didelės žalos nepadarė, nes kritulių kiekis buvo vidutinis. Vėtros šiek tiek nukratė obuolių ir išvertė medžių. Ar visus pažeistus medžius pavyks išsaugoti, kol kas neaišku. Pirmiausia planuojama išrauti maždaug 90 hektarų obelų, o vėliau spręsti dėl likusių.
D. Palionis mano, kad dalis medžių dar gali neištverti artėjančios žiemos, nes juos susilpnino gamtos stichijos. Dėl iššalusių sodų patirti nuostoliai, jo vertinimu, sieks apie 4 mln. eurų, nors įmonės pajamos sudarė maždaug 3 mln. eurų. Tikimasi, kad pajamų trūkumas tęsis apie šešerius metus.
Perteklinė drėgmė taip pat kelia grėsmę
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad sodininkai ypatingą dėmesį skiria medžiams, kurie ilgą laiką buvo apsemti. Dėl deguonies trūkumo jų šaknys pradeda keisti spalvą, todėl augalai gali tinkamai nepasiruošti žiemai.
Tokie nualinti medžiai gali būti jautresni šalčiui ir nebesulaukti pavasario. Pažeistiems daugiamečiams augalams išlieka didesnė rizika žūti ne tik žiemą, bet ir vėliau.
Pasvalio rajone esančių Aukštikalnių sodų vienas savininkų Arvydas Paškevičius sakė, kad deguonies trūkumo problemą labiausiai jaučia žemesnėse vietose augantys medžiai. Vis dėlto jo ūkyje daug prigėrusių obelų nėra.
„Ažuožerių sodų“ vadovas Regimantas Butvydas taip pat teigė, kad sodų dirva nėra pernelyg drėgna. Jo ūkyje didesnių liūčių nebuvo, tačiau vėjai išlaužė šakas ir nukratė dalį obuolių.
Dabar sprendžiamos audros padarinių problemos ir vertinama, kaip žiemai pasiruoš medžiai, kuriuos vėtra išrovė ar aplaužė. R. Butvydas šių metų derliaus nuostolių neskaičiuoja, nes pernai dėl šalnų jo apskritai nebuvo. Šiemet derlius yra, tačiau jo kokybė prasta.
Aukštikalnių soduose praėjusi žiema sunaikino 90 hektarų iš 182. Iš 277 tūkst. medžių iššalo 82 tūkst. A. Paškevičius pabrėžia, kad ir šie skaičiai gali didėti, nes dalis pažeistų obelų iki pavasario gali neišgyventi.
Jeigu žiema bus švelni, nusilpę medžiai dar gali išsilaikyti, tačiau per didesnius šalčius visiškai išsekę augalai gali žūti.
Kol kas A. Paškevičius dėl tolesnės ūkio ateities sprendimų nepriima. Pirmiausia planuojama baigti skinti obuolius ir sudėti juos į saugyklą, o vėliau įvertinti, už kokią kainą pavyks derlių parduoti. Jei nepakaks lėšų apyvartai, gali tekti svarstyti veiklos stabdymą.
Iki šiol Aukštikalnių soduose priskinta apie 1 tūkst. tonų obuolių, o dar tikimasi surinkti 500–700 tonų. 2024 metais derlius siekė 6 tūkst. tonų, o pernai – vos 200 tonų.
A. Paškevičius abejoja, ar iššalusių sodų vietoje bus galima atkurti tokį patį vaismedžių plotą. Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje trūksta sodinukų, o Estija medelynus jau seniai išnaikino. Iš Lenkijos užsakyti medžiai vienmečiai būtų pristatyti 2028 metų rudenį, todėl juos būtų galima sodinti 2029 metais. Tačiau ne visi lenkiški sodinukai tinka Lietuvos sąlygoms – reikalingi specifiniai poskiepiai, kurių kartais tenka ieškoti Vokietijoje.
Daugiausia vaismedžių dėl praėjusios žiemos šalčių iššalo Šiaurės Lietuvoje: Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Radviliškio ir Anykščių rajonuose.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, obelų sodų plotas sumažėjo 47,43 hektaro ir siekia 4,561 tūkst. hektaro. Obuolius šiemet augino 39 ūkiai ir 2,655 tūkst. ūkininkų.
