Artėjant šaltajam sezonui, gyventojams vėl tenka svarstyti, kiek šiemet kainuos būsto šildymas. Galutinę sumą lems ne tik energijos kaina, bet ir oro temperatūra, todėl analitikai ragina pasiruošti galimam išlaidų padidėjimui.
Vis dėlto neatmetama ir palankesnė galimybė. Jei sausis ir vasaris būtų tokie pat šilti kaip užpernai, šildymo išlaidos galėtų būti net mažesnės, nei šiuo metu prognozuojama.
Apie galimus scenarijus ir būdus sumažinti gyventojų naštą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.
A. Jaržemskis pritarė vertinimui, kad šiltesnė žiema gali kompensuoti didesnę energijos vieneto kainą. Pasak jo, tokiu atveju energijos reikėtų sunaudoti mažiau, todėl galutinė mokėtina suma taip pat galėtų sumažėti. Tačiau šaltesnė žiema, jo teigimu, reikštų gerokai sudėtingesnę padėtį.
Ekonomistas mano, kad valstybė turėtų būti pasirengusi keliems veiksmų variantams, susietiems su oro temperatūra. Šiltesnės žiemos atveju pakaktų stebėti situaciją, tačiau smarkiai atšalus reikėtų įjungti iš anksto parengtus papildomus planus.
Vienas iš galimų svertų – biokuro rinka. Kadangi pagrindinė biokuro žaliava yra mediena, o gamtos ištekliai priklauso visiems mokesčių mokėtojams, valstybė, A. Jaržemskio vertinimu, galėtų daryti įtaką rinkai pasitelkdama kvotas, kainų ribojimą ar, prireikus, eksporto muitus. Vis dėlto jis pabrėžė, kad svarbiausia turėti aiškius A, B ir C scenarijus bei laiku reaguoti į besikeičiančias sąlygas.
T. Karpavičius teigė norintis tikėti, kad toks planas yra parengtas, tačiau istorija, politiniai, geopolitiniai ir ekonominiai įvykiai bei finansų krizės dažnai parodo priešingai. Jis pridūrė, kad Lietuva beveik negali paveikti naftos rinkos, tačiau turi daugiau galimybių veikti vietinę biokuro rinką.
Įtaką jai galima daryti per pasiūlą ir susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis, tarp jų Lenkija bei kitomis Baltijos šalimis. Pasak ekonomisto, kainų reguliavimas nebūtinai yra geriausias sprendimas, tačiau biokuro rinkoje Lietuva turi daugiau veiksmų laisvės. Taip pat svarbu stebėti orų prognozes ir kitus signalus, leidžiančius iš anksto pasiruošti.
Gyventojams T. Karpavičius rekomendavo nepamiršti paprasto finansinio planavimo. Įvertinus praėjusių metų šildymo išlaidas, kiekvieną mėnesį galima atsidėti dalį pinigų, kad šalčiausiu laikotarpiu gauta sąskaita nesukeltų finansinio sukrėtimo.
Reikšmės turi ir kuro atsargos. Praėjusiais metais šalčiausią mėnesį biokuras smarkiai pabrango, nes daugelis rinkos dalyvių tuo metu puolė jį pirkti. Ekonomistas nurodė, kad kainos tada, jei neklysta, išaugo 74 arba 75 proc. Dabar valstybė ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad atsargos būtų geriau išsaugomos ir sandėliuojamos.
