Už 13,2 tūkst. eurų naudotą „Audi A6 Avant“ įsigijusi moteris po mėnesio susidūrė su rimtu gedimu – važiuojant didesniu greičiu iš pavarų dėžės pasigirdo stiprus ūžesys.
Remontui prireikė 2 690 eurų, tačiau automobilį pardavusi bendrovė šių išlaidų kompensuoti nesutiko. Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad įmonė turi atlyginti diagnostikos ir remonto kainą.
Ieškovė Aušra (straipsnyje visi vardai pakeisti – aut. past.) 2015 metais pagamintą automobilį nusipirko 2024 m. rugsėjo 27 d. Pardavimo skelbime buvo teigiama, kad transporto priemonė yra geros techninės būklės ir neturi esminių defektų.
Prieš sudarant sandorį „Audi“ buvo tikrintas du kartus. Aušros įgaliotas asmuo atliko diagnostiką, tačiau aptiko tik nedidelius durelių lemputės ir GPS antenos gedimus. Po derybų automobilio kaina sumažėjo nuo 13,9 tūkst. iki 13,2 tūkst. eurų.
Problema išryškėjo pasiekus didesnį greitį
Važiuojant mieste jokių sutrikimų nebuvo pastebėta. Vis dėlto po kelių savaičių, automobiliui išvažiavus už miesto ir pasiekus 90–100 km/val. greitį, iš pavarų dėžės ėmė sklisti stiprus garsas. Apie tai pirkėja pardavėjai pranešė spalio 28 d.
„Audi“ atstovybės servise nustatyta, kad ūžesys sklinda iš mechaninės pavarų dėžės dalies. Specialistai nurodė, jog dėžę reikia keisti arba atlikti kapitalinį remontą. Diagnostikos paslaugos kainavo 161 eurą.
Kitame servise pavarų dėžė buvo išardyta. Tada paaiškėjo, kad susidėvėję guoliai, velenas, tepimo siurblys ir kitos dalys. Mechanizmo viduje taip pat rasta į plastiką panašių likučių.
Meistrai nustatė, kad tepimo siurblys nebesukūrė reikiamo slėgio, o jo viduje buvo susikaupę daug priedo likučių. Dėl to teko keisti daugybę pavarų dėžės komponentų.
Serviso defektų akte nurodyta, kad galėjo būti supilta cheminė medžiaga, siekiant nuslėpti guolių keliamą triukšmą. Specialistų teigimu, gedimą galėjo lemti ilgalaikė nepriežiūra. Remonto darbai kainavo apie 2,7 tūkst. eurų.
Bendrovė teigė, kad dėl gedimo galėjo būti kalta pati pirkėja
Automobilį pardavusi įmonė atsakomybės neprisiėmė. Bendrovės atstovai aiškino, kad automobiliais neprekiauja, o „Audi“ buvo naudojamas įmonės reikmėms ir iki pardavimo jokių problemų nekėlė.
Pardavėja taip pat atkreipė dėmesį, kad iki gedimo nustatymo automobiliu nuvažiuota 2 370 kilometrų. Įmonė svarstė, kad pavarų dėžę galėjo sugadinti pati pirkėja, o toks ryškus mechaninis gedimas būtų buvęs pastebėtas dar apžiūros metu.
Teismas šią poziciją atmetė. Jo vertinimu, defektas nebuvo akivaizdus, o įprasta kompiuterinė diagnostika mechaninio susidėvėjimo atskleisti negalėjo. Be to, nuo automobilio įsigijimo iki pranešimo apie ūžesį praėjo vos mėnuo.
Nors pardavėja buvo juridinis asmuo, teismas sandorio nelaikė vartojimo pirkimu, nes bendrovė neužsiima automobilių prekyba ir neturi specialių žinių apie jų remontą. Vis dėlto ši aplinkybė nepanaikino pareigos perduoti tinkamos kokybės automobilį be paslėptų trūkumų.
Vertindamas, ar gedimą galėjo sukelti intensyvus naudojimas, teismas palygino automobilio ridą. Per devynerius metus iki pardavimo juo vidutiniškai būdavo nuvažiuojama apie 2 424 kilometrus per mėnesį. Aušra per maždaug pusantro mėnesio nuvažiavo 2 370 kilometrų, todėl jos naudojimas nebuvo intensyvesnis.
Už pakaitinį automobilį sumokėti pinigai negrąžinti
Teismas iš bendrovės priteisė 2 690 eurų, skirtų pavarų dėžės diagnostikai ir remontui.
Tačiau 885 eurų, kuriuos Aušra išleido pakaitinio automobilio nuomai, atlyginti nebuvo nuspręsta. Pirkėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kodėl kitas automobilis jai buvo būtinas. Taip pat atmestas 150 eurų reikalavimas už konsultaciją ir pretenzijos parengimą.
Teismas pabrėžė, kad naudoto daikto pirkėjas turi teisę, bet neprivalo atlikti išsamios patikros. Šiuo atveju įprasta automobilio apžiūra pavarų dėžės gedimo nebūtų atskleidusi.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui.
