Brangstant degalams, vairuotojai ieško būdų sumažinti kelionių išlaidas, o kai kurie svarsto pakeisti turimą automobilį ekonomiškesniu. Rinkoje galima rinktis ne tik dyzelinius, bet ir hibridinius bei elektrinius modelius. Vis dėlto kyla klausimas, ar dabartinėmis kainomis toks pakeitimas iš tiesų atsiperka.
Palyginkime, kiek degalams ir elektrai tektų išleisti pasirinkus skirtingus automobilius, ir ar sutaupytos lėšos galėtų kompensuoti automobilio keitimo išlaidas.
Skaičiavimų prielaidos
Vertinant išlaidas daroma prielaida, kad dyzelinį automobilį norima pakeisti hibridu, o pirkiniui skiriama 10, 20 arba 30 tūkst. eurų. Į skaičiavimus neįtraukiami švelnieji hibridai – nagrinėjami pilnaverčiai hibridiniai modeliai, galintys tam tikrą atstumą įveikti vien elektra.
Pasirinkti trys naudoti hibridai: už maždaug 10 tūkst. eurų kainuojantis „Toyota Auris“, apie 20 tūkst. eurų kainuojantis „Toyota RAV4“ ir maždaug 30 tūkst. eurų kainuojantis „Honda CR-V“. Jų alternatyvomis laikomi Lietuvoje populiarūs dyzeliniai „Volkswagen Golf“, „Volkswagen Tiguan“ ir „Škoda Kodiaq“.
Degalų išlaidos vertinamos pagal tris metinės ridos scenarijus – 10, 20 ir 30 tūkst. kilometrų. Hibridams taikomos 6, 7 ir 8 litrų benzino 100 kilometrų sąnaudos, o „Toyota Auris“ atveju papildomai vertinamas ir 5 litrų rodiklis. Dyzeliniams automobiliams taikomos 5, 6 ir 7 litrų sąnaudos.
Hibridas ne visada reiškia mažesnes išlaidas
Vien didesnė dyzelino kaina dar nereiškia, kad hibridu važiuoti bus pigiau. Jei dyzelinis automobilis sunaudoja 6 litrus, o hibridas – 7 litrus benzino 100 kilometrų, per metus nuvažiuojant 20 tūkst. kilometrų dyzelinio automobilio degalams būtų išleista maždaug 68 eurais mažiau. Metinei ridai pasiekus 30 tūkst. kilometrų, skirtumas sudarytų apie 103 eurus.
Rezultatas pasikeistų, jei abu automobiliai sunaudotų po 6 litrus degalų 100 kilometrų. Kadangi benzinas kainuoja mažiau, hibridas per metus, nuvažiuojant 20 tūkst. kilometrų, leistų sutaupyti apie 320 eurų – maždaug 27 eurus per mėnesį.
Ryškesnis skirtumas atsirastų tik tuomet, jei hibridas būtų taupesnis už dyzelinį analogą. Palyginus 5 litrus benzino sunaudojantį hibridą su automobiliu, kuriam reikia 6 litrų dyzelino, per metus nuvažiuojant 10 tūkst. kilometrų būtų sutaupoma apie 355 eurus. Esant 20 tūkst. kilometrų ridai, sutaupymas siektų apie 709 eurus, o nuvažiuojant 30 tūkst. kilometrų – apie 1064 eurus.
Elektromobilis: didžiausias sutaupymas įkraunant namuose
Elektromobilių alternatyvos taip pat vertintos pagal 10, 20 ir 30 tūkst. eurų biudžetus. Maždaug 10 tūkst. eurų segmente „Volkswagen Golf“ konkurentais galėtų tapti antrosios kartos „Nissan Leaf“ su 40 kWh baterija arba elektrinis „Volkswagen e-Golf“.
Turint apie 20 tūkst. eurų, galima dairytis į 64 kWh baterijas turinčius „Kia e-Niro“ arba „Hyundai Kona Electric“. Už maždaug 30 tūkst. eurų „Škoda Kodiaq“ alternatyvomis galėtų būti elektrinė „Škoda Enyaq“ arba „Tesla Model Y“.
Elektromobilių energijos poreikis priklauso nuo kėbulo dydžio, greičio ir kitų sąlygų, todėl skaičiavimuose naudojamos 15, 18 ir 21 kWh/100 km vidutinės sąnaudos. Svarbi ir įkrovimo vieta: namuose 1 kWh vidutiniškai kainuoja apie 0,24 euro, o viešose greitojo įkrovimo stotelėse – apie 0,39 euro.
Jei elektromobilis įkraunamas namuose ir sunaudoja 18 kWh/100 km, 100 kilometrų kelionė kainuoja apie 4,32 euro. Toks pats atstumas automobiliu, sunaudojančiu 6 litrus dyzelino, atsieina 13,27 euro.
Per metus nuvažiuojant 10 tūkst. kilometrų, elektromobilis leistų sutaupyti apie 895 eurus. Esant 20 tūkst. kilometrų ridai, sutaupymas siektų 1 789 eurus, o nuvažiuojant 30 tūkst. kilometrų – net 2 684 eurus. Jei automobilis sunaudoja 15 kWh/100 km, per metus įveikus 20 tūkst. kilometrų būtų sutaupoma apie 1 933 eurus.
Tačiau neturint galimybės krauti namuose ir naudojantis tik viešomis greitojo įkrovimo stotelėmis, elektromobilio pranašumas sumažėja.
Ekspertai: naudotų automobilių rinka keičiasi lėčiau
Nors skaičiavimai rodo, kad daugiausia degalų išlaidų galima sumažinti pasirinkus elektromobilį, tai nereiškia, kad dauguma vairuotojų iškart atsisakys dyzelinių automobilių.
TV3.lt kalbinti „BRC Autocentro“ ekspertai teigia, kad naudotų automobilių rinkoje pokyčiai vyksta lėčiau nei naujų automobilių rinkoje. Naudotų dyzelinių automobilių paklausa per pastaruosius kelerius metus šiek tiek sumažėjo, tačiau susidomėjimas hibridais ir elektromobiliais auga. Benzininiai automobiliai savo pozicijų iš esmės neprarado, o dyzeliniai vis dar turi pirkėjų ir sudaro reikšmingą rinkos dalį.
Pasak specialistų, dyzelinių automobilių patrauklumą mažina didesnės degalų kainos, su tarša susiję mokesčiai ir potencialiai brangesnis remontas. Kuo automobilis senesnis ir kuo didesni jo eksploatacijos kaštai, tuo atsargiau pirkėjai vertina tokį pasirinkimą.
Vis dėlto lietuviai, pirkdami naudotą dyzelinį automobilį, ne visada daug dėmesio skiria sudėtingoms išmetimo sistemoms. Požiūris pasikeičia, kai serviso patikros metu nustatomas konkretus gedimas, pavyzdžiui, DPF efektyvumo klaida. Tada pirkėjai gali įvertinti galimas remonto išlaidas. Jei patikros metu problemų nerandama, vien galima šių sistemų gedimo rizika dažniausiai pernelyg nesureikšminama.
Kam dyzelis vis dar gali būti tinkamas?
Ekspertai pabrėžia, kad dyzelinių automobilių dar nereikėtų visiškai nurašyti. Pasirinkimas priklauso nuo vairavimo įpročių ir kasdien įveikiamų atstumų.
Daug kilometrų nuvažiuojantiems vairuotojams, ypač keliaujantiems ilgesniais maršrutais ir užmiestyje, dyzelinis automobilis vis dar gali būti racionalus dėl mažesnių sąnaudų ilgose kelionėse.
Dažniausiai mieste ir trumpais atstumais važinėjantiems žmonėms specialistai siūlo svarstyti benzininį, hibridinį arba elektrinį automobilį. Sprendimui įtakos turi ir pirkėjų įpročiai: praktika rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės elektromobilius renkasi rečiau, todėl dažniau lieka prie dyzelinių ar benzininių modelių.
