Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria Europos Sąjunga raginama principingiau formuoti santykius su Kinija. Nors dialogas su Pekinu laikomas neišvengiamu, kyla klausimas, ar tokiuose santykiuose pakankamai ginami Europos interesai.
Rezoliuciją ir ES ryšius su Kinija laidoje aptarė Europos Parlamento narys Dainius Žalimas bei Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų narys Linas Balsys.
D. Žalimas pabrėžė, kad Europos Parlamento rezoliucijos užsienio politikos klausimais nėra teisiškai privalomos, tačiau Parlamento pozicija politinėje sistemoje turi didelę reikšmę. Pasak jo, Parlamentas tradiciškai vertina pagrindines ES užsienio ir saugumo politikos kryptis, o šįkart daug dėmesio skyrė santykiams su Kinija.
Europarlamentaro teigimu, rezoliucija yra išsami ir subalansuota. Joje aiškiai įvardyti ES interesai, tarp jų – būtinybė užkirsti kelią Kinijos subsidijuojamo eksporto daromai žalai Europos pramonei. D. Žalimas dokumentą vadino tinkamai sudėliotomis interesų gairėmis ES vykdomosios valdžios institucijoms.
Vertindamas teiginį, kad ES susirūpinimas Kinijos įtaka gali rodyti tam tikrą nusižeminimą prieš Pekiną, D. Žalimas su tuo nesutiko. Jo teigimu, visame rezoliucijos tekste yra nemažai griežtų vertinimų ir klausimų, kurių Kinija norėtų išvengti.
Jis nurodė, kad per Europos Parlamento delegacijos vizitą Kinijoje buvo matyti, jog Pekinas nenori leistis į tokių temų kaip Tibetas ar vadinamasis „etninės vienybės“ įstatymas svarstymą. Kinija tokių klausimų kėlimą vertina kaip priešiškus veiksmus. Rezoliucijoje taip pat primenama, kad Pekinas kišasi net į klausimus, susijusius su Dalai Lamos reinkarnacija.
Dokumente aiškiai pabrėžiama, kad jokia prievarta prieš Taivaną negali būti toleruojama. Taip pat raginama plėtoti santykius su Taivanu, kuris, D. Žalimo akcentu, puoselėja bendras vertybes su Europos Sąjunga.
Kinijos pranašumas verčia pasaulį taikytis prie Pekino
L. Balsys teigė, kad Europos ir Kinijos požiūriai į pasaulį iš esmės skiriasi. Vakarų civilizacijoje gerovę siekiama kurti skatinant ekonomiką, laisvąją rinką ir demokratiją, o Kinijoje veikia autoritarinis režimas, kurio tikslas – stiprinti valstybės galią, įtaką ir agresyvumą.
Jo teigimu, Kinijos bendrasis vidaus produktas yra maždaug toks pat kaip Europos Sąjungos, tačiau BVP vienam gyventojui skiriasi du ar tris kartus. Kinijoje taikoma griežta planinė ekonomika: valstybė finansuoja pasirinktas sritis ir į tolesnę plėtrą nukreipia tai, ką uždirba.
L. Balsys atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kinija yra vienintelė pasaulio valstybė, turinti technologijas retiesiems žemės elementams išgauti ir apdoroti. Dėl šios priežasties, jo vertinimu, kitos šalys dažnai priverstos taikytis prie Pekino diktuojamų sąlygų.
Pasak L. Balsio, Vakarų valstybės jau daug ką praleido. Didžiosios pasaulio korporacijos, vedamos godumo, investavo Kinijoje, o ši sukūrė taisykles, leidžiančias prieiti prie investuojančių įmonių ir jų technologijų. Taip, jo teigimu, Kinija daugelį technologijų gavo be šnipinėjimo ir vėliau jas toliau plėtojo.
Rezoliucijoje numatyta ir spaudimo, ir paskatų
Kinijos prekės, pašnekovų vertinimu, pradeda daryti žalą ne tik Europos Sąjungos, bet ir viso pasaulio pramonei. L. Balsys teigė, kad prekybos deficitas su Kinija siekia milijardą eurų per vieną dieną.
Jis taip pat sakė, kad Kinija siekia dominuoti ir diktuoti savo sąlygas. Dėl to, jo vertinimu, Pekinas palaiko Rusiją kare prieš Ukrainą, nors rusų nelaiko tikrais draugais – bendradarbiauja su tais, su kuriais tuo metu naudinga.
D. Žalimas pabrėžė, kad įtakos svertų turi ne tik Kinija. Pekinui taip pat svarbūs santykiai su ES, todėl svarbu neleisti priešiškumui pasiekti tokio lygio, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga imtųsi prieš Kiniją konkrečių priemonių.
Jo teigimu, būtina ieškoti racionalaus balanso, nes Europa negali apsieiti be retųjų mineralų ir kai kurių kitų Kinijos tiekiamų išteklių.
D. Žalimas rezoliuciją apibūdino kaip itin detalią – joje prireikė pereiti nuo vienos raidės žymėjimų prie dviejų raidžių kombinacijų. Dokumente, pasak jo, numatytos įvairios priemonės – nuo griežto spaudimo iki paskatų. Vis dėlto rezoliucija savaime negarantuoja, kad visus tikslus pavyks įgyvendinti.
