Lietuvoje dyzelino pardavimai mažėja – degalinių duomenimis, rugsėjį jo parduota 8 procentais mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Verslo atstovai ragina valdžią kitąmet nebedidinti mokesčių ir iš naujo įvertinti akcizų politiką. Tokį siūlymą sustiprina kainų skirtumas su kaimynine Lenkija, kur dyzelino litras buvo daugiau nei 40 centų pigesnis.
Spalį dyzelino litro kaina Lietuvos degalinėse laikėsi ties 2,20 Eur riba. Degalų brangimą lemia rinkoje juntamas dyzelino trūkumas ir didelės naftos perdirbėjų maržos. Daugiau už dyzeliną Europos Sąjungoje moka tik Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vairuotojai.
Kaimyninės valstybės mažesnius mokesčius ir akcizus dyzelinui taiko iki 2027 metų, todėl kainų skirtumas Lietuvoje ypač išryškėja. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, spalio 19 dieną dyzelino litras Lenkijoje kainavo 43 centais mažiau nei Lietuvoje, o Latvijoje – 16 centų mažiau.
„Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė aiškina, kad pačių degalų kainos be mokesčių Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse beveik nesiskiria – skirtumas siekia vos centą ar panašiai. Tačiau mokesčiai sudaro daugiau kaip 40 procentų galutinės kainos. Kai kaimyninės valstybės šiaurėje ir pietuose ryžtingai mažina mokesčius, Lietuvai, nieko nekeičiant, konkuruoti su jomis tampa neįmanoma.
Kitąmet degalai dar brangs
Lietuvos degalinių atstovai teigia, kad dideli kainų skirtumai skatina vairuotojus degalus pirkti kaimyninėse valstybėse. Dėl to rugsėjį dyzelino pardavimai, palyginti su praėjusių metų rugsėju, sumažėjo maždaug 8 procentais.
Be to, nuo kitų metų degalai dėl ankstesnės valdžios sprendimų turėtų dar pabrangti: dyzelino litras – 9 centais, benzino – 3 centais.
Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė ragina bent 2027 metais nedidinti degalų akcizų. Vis dėlto ji teigia kol kas nematanti ženklų, kad valdžia ketintų keisti suplanuotą mokestinę politiką.
Artimiausiu metu vairuotojai taip pat neturėtų tikėtis palankesnių kainų degalinių švieslentėse. I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad naftos kaina vėl pakilo iki 114 dolerių už barelį, be to, atsinaujino ir suintensyvėjo hučių atakos, keliančios grėsmę Saudo Arabijos energetikos infrastruktūrai.
Degalinių atstovai siūlo susigrąžinti dalį verslo klientų, kurie degalus perka ten, kur jie pigesni, ir dalį sumokėto akcizo jiems grąžinti.
K. Čeredničenkaitė pabrėžia, kad per Lietuvą važiuojantys sunkiasvoriai automobiliai naudojasi kaimyninių šalių degalinėmis, nors gadina Lietuvos kelius ir išmeta CO2. Jos vertinimu, šią situaciją reikėtų išnaudoti ir akcizų surinkimą optimizuoti taip, kad daugiau pajamų liktų Lietuvoje.
Kol kas gyventojus gali džiuginti tai, kad brangstant degalams ir dujoms nepabrango kai kurios kitos prekės, įskaitant maistą. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugsėjį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą per metus sumažėjo beveik 2 procentais. Tačiau ekonomistai mano, kad toks kainų kritimas ilgai nesitęs.
