Nuo rugpjūčio 1-osios keičiasi būsto paskolų tvarka: pirmąjį būstą perkantiems gyventojams pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. Tai gali palengvinti kelią į nuosavus namus, tačiau didėjančios būsto kainos ir tikėtinas palūkanų augimas gali apsunkinti galimybes įsigyti būstą.
Kodėl pradinis įnašas mažinamas?
Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė teigia, kad šiuo sprendimu nesiekiama sukurti papildomų sąlygų, dėl kurių gyventojams tektų mokėti daugiau. Lietuvos bankas mažesniu pradiniu įnašu nori sumažinti sumą, kurią žmonės turi sukaupti patys, ir taip padidinti pirmojo būsto įperkamumą.
Vis dėlto nuo sprendimo priėmimo būsto kainos reikšmingai išaugo, todėl pokytis rinkoje nesukėlė staigaus efekto. Ilgesniu laikotarpiu ši taisyklė pirmąjį būstą perkantiems žmonėms turėtų palengvinti pradinio įnašo kaupimą, palyginti su likusia paskolos dalimi.
Palūkanos greičiau kils nei mažės
J. Kalendienės vertinimu, artimiausiu metu palūkanų normos turi daugiau galimybių didėti nei mažėti. Viena pagrindinių priežasčių – euro zonoje išliekanti didesnė nei Europos Centrinio Banko siekiama infliacija, daranti spaudimą toliau kelti palūkanas.
Prognozes taip pat apsunkina valstybių skolos, obligacijų pajamingumas ir padėtis Prancūzijoje. Nors šiuo metu neatrodo, kad Centriniam Bankui reikėtų padėti Prancūzijos vyriausybei, per kelerius metus tokios galimybės atmesti negalima.
Palūkanos paprastai didinamos palaipsniui, dažniausiai po 0,25 proc. Net ir toks pokytis skirtingiems žmonėms reiškia nevienodą naštą. Neturintiems paskolų jis juntamas mažiau, tačiau kuo didesnė būsto paskola, tuo daugiau už ją tenka sumokėti.
Paskolos įmoka ir nuoma – ne tas pats
Ekspertė pabrėžia, kad vien tik paskolos įmokos lyginti su nuomos kaina negalima. Mokėdamas paskolą žmogus palaipsniui įsigyja savo būstą, o mokėdamas nuomą nuosavybės teisių neįgyja. Išsikrausčius iš nuomojamo būsto, sumokėti pinigai negrįžta, o turimą ar išsimokamą būstą dažniausiai galima parduoti ir susigrąžinti dalį investuotų lėšų.
Vis dėlto žmonės renkasi nuomą ne vien dėl finansinių priežasčių. Tam įtakos turi gyvenimo būdas, lankstumas, taip pat kartų skirtumai ir besikeičiantys poreikiai. Kai kuriems jauniems žmonėms, studijavusiems ar dirbusiems užsienyje ir dar nežinantiems, kur gyvens ateityje, nuoma leidžia išlaikyti daugiau laisvės ir neįsipareigoti kreditu.
I. Genytė-Pikčienė sako negirdėjusi, kad Lietuvoje nuomotis būtų gėda. Tačiau nuosavas nekilnojamasis turtas šalyje tebėra labai populiarus ir dažnai laikomas svarbiausia investicija. Istorinė grąža investavusiems į būstą buvo palanki, tačiau ankstesni rezultatai negarantuoja tokios pačios ateities, ypač geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis. Todėl investicijas rekomenduojama išskaidyti, diversifikuoti ir derinti su ilgalaikiais tikslais.
Lietuvoje gali stiprėti ilgalaikės nuomos reikšmė
Pasak I. Genytės-Pikčienės, visiškai realu, kad per artimiausius 10–15 metų Lietuvoje nuoma taps dažnesniu pasirinkimu. Būsto kainos pastarąjį dešimtmetį augo, o šalies rinka yra gana sekli ir vystosi šuoliais. Todėl egzistuoja rizika, kad būstas brangs sparčiau nei kils bendras gyventojų pragyvenimo lygis.
Jeigu pajamos nespės vytis būsto kainų ir šis taps neįperkamas, nuomos rinkos reikšmė bei populiarumas didės.
Valstybė ieško būsto prieinamumo modelio
J. Kalendienės teigimu, nuoma gali tapti ne tiek finansiškai naudingesnė, kiek labiau įperkama alternatyva būsto pirkimui. Būstas, kurį vieni žmonės nuomojasi, vis tiek turi priklausyti kitiems – privatiems asmenims, įmonėms arba viešajam sektoriui.
Europoje egzistuoja skirtingi modeliai. Vienu atveju būstą valdo pakankamai pajamų turintys privatūs asmenys ar įmonės, jį įsigiję arba pastatę nuomai. Kitu, labiau skandinavišku modeliu, didelė dalis būsto, ypač didmiesčiuose, priklauso valstybei ar savivaldybėms ir gyventojams nuomojama už priimtiną kainą.
Lietuvoje kol kas esame tik pradiniame etape, todėl neaišku, kuris modelis bus pasirinktas. Gali būti, kad skirtinguose regionuose bus taikomi skirtingi sprendimai. Viešosios diskusijos rodo, kad ieškoma būdų užtikrinti prieinamą būstą visiems šalies gyventojams.
Aplinkos ministerija atsakinga už prieinamo būsto politiką ir rengia atitinkamus planus. Kai kurios savivaldybės būsto strategijas kuria nelaukdamos valstybės sprendimų. I. Genytės-Pikčienės žiniomis, Akmenės rajone jos jau beveik pasiekė įgyvendinimo etapą.
Vilniuje pagrindinė problema yra didelė būsto kaina, o regionuose būstas gali tapti priemone pritraukti mokytojus, gydytojus ar jaunas šeimas. Kadangi privačiam sektoriui tokie projektai dėl mažo atsiperkamumo dažnai nėra patrauklūs, savivaldybės ieško skirtingoms situacijoms tinkamų sprendimų.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
