Per savaitgalį Prancūzijoje per riaušes nukentėjo mažiausiai 3 tūkst. parduotuvių – dvigubai daugiau, nei buvo skelbta vos prieš dieną. Nors tikimasi, kad didžiąją dalį nuostolių kompensuos draudikai, kol kas jie neturi net preliminaraus vertinimo, kiek kainuos niokojimai.
Protestai visoje Prancūzijoje vyksta dėl pragyvenimo išlaidų ir viešųjų paslaugų. EPA/YOAN VALAT
Prancūzijos draudikų federacija „France Assureurs“ naujienų portalui „Euronews“ teigė, kad jos nariai deda visas pastangas padėti nukentėjusiems. Tačiau federacija kol kas negalėjo pasakyti nei bendros žalos sumos, nei kiek prašymų dėl kompensacijų jau gauta.
Federacijos krizių valdymo grupė dirba kartu su Prancūzijos valdžios institucijomis, siekdama suvaldyti padėtį.
Riaušių poveikį pajuto ir finansų rinkos
Sekmadienį prekybos tinklo „Carrefour“ vadovas Alexandre’as Bompard’as skaičiavo, kad per neramumus buvo apgadinta apie 1 500 parduotuvių. Jo vertinimu, bendra prekybos sektoriaus žala gali siekti kelis šimtus milijonų eurų.
Kitą dieną vyriausybė paskelbė jau apie 3 tūkst. nukentėjusių parduotuvių. „Carrefour“ nurodė žalą patyręs 50-yje objektų, o 20 iš jų buvo apiplėšti.
Neramumai paveikė ne tik veikiančius verslus. Pirmadienį Prancūzijos akcijų indeksas „CAC 40“ smuko 1,1 proc. ir pasirodė prasčiau nei visos Europos indeksas „STOXX Europe 600“, kritęs 0,9 proc.
„Carrefour“ akcijos atpigo 2,2 proc., o prabangos prekių grupės LVMH – 1,8 proc. Tarp apiplėštų vietų buvo ir „Louis Vuitton“ parduotuvė Marselyje.
Žemyn leidosi ir draudimo bendrovių akcijos: Paryžiuje AXA vertė sumažėjo 1,3 proc., perdraudimo įmonės SCOR – 0,9 proc. Milane „Generali“ akcijos smuko 2,3 proc., o „Unipol“ – 3,2 proc.
Spaudimą pajuto ir Prancūzijos valstybės skolos vertybiniai popieriai. Šalies 10 metų obligacijų pajamingumas padidėjo maždaug 8 baziniais punktais – iki 4,94 proc., o panašaus termino Vokietijos obligacijų pajamingumas pakilo mažiau nei 4 baziniais punktais.
Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi kainų skirtumas išaugo iki maždaug 148 bazinių punktų.
2023 metų riaušių patirtis rodo, kad sąskaita gali siekti milijardus
Neseniai Prancūzijoje vykę neramumai leidžia apytiksliai įvertinti galimą dabartinės žalos mastą. „Euronews“ skelbė, kad 2023 m. birželį ir liepą vykusios riaušės lėmė 793 mln. eurų apdraustų nuostolių.
Draudikai tuomet išnagrinėjo apie 17 tūkst. prašymų dėl žalos atlyginimo, o vidutinė vieno prašymo vertė siekė maždaug 46,6 tūkst. eurų.
Maždaug du trečdaliai visos sumos, arba apie 523 mln. eurų, teko parduotuvėms ir kitoms komercinėms patalpoms. Dar beveik 200 mln. eurų – ketvirtadalis visos žalos – buvo skirta vietos valdžios institucijoms, kurių administracijos pastatai, mokyklos ir autobusai buvo užpulti.
Tačiau draudimo išmokos neparodė viso nuostolių masto. Vėlesnis Prancūzijos Senato tyrimas parodė, kad turtui padaryta žala galėjo siekti beveik 1 mlrd. eurų. Dalis nuostolių nebuvo deklaruota, o kai kuriais atvejais draudimas kompensavo tik dalį išlaidų.
Šis ankstesnis pavyzdys ypač svarbus dabar, nes dabartinis nukentėjusių parduotuvių skaičius, regis, jau peržengė 2023 metų neramumų mastą. Prancūzijos prekybos ir pramonės rūmai tuomet suskaičiavo apie 2 500 nuniokotų įmonių, o šį savaitgalį vyriausybės paskelbtas nukentėjusių parduotuvių skaičius jau didesnis.
Kompensacijų dydį lems galiojančios sutartys
Po 2023 metų riaušių paaiškėjusias draudimo sistemos spragas Prancūzija bandė spręsti 2026 metų biudžeto įstatymu. Jame numatyta, kad tam tikrose turto draudimo sutartyse apsauga nuo riaušių padarytos žalos taps privaloma. Taip pat planuojama įsteigti nacionalinį fondą, kuris padėtų draudikams padengti didelius nuostolius.
Fondą draudimo bendrovės finansuotų įmokomis, galinčiomis siekti iki 1,5 proc. atitinkamų draudimo įmokų. Valstybė savo ruožtu suteiktų iki 4 mlrd. eurų per metus garantijas.
Vis dėlto ši sistema dar neveikia: jai būtinas Europos Komisijos pritarimas ir įgyvendinamasis Prancūzijos vyriausybės dekretas. Todėl dabar nukentėjusių įmonių kompensacijos priklausys nuo jų jau sudarytų draudimo sutarčių.
„France Assureurs“ nurodo, kad daugumoje Prancūzijos parduotuvių ir pastatų draudimo sutarčių numatyta apsauga nuo riaušių bei pilietinių neramumų padarytos žalos.
Tokios sutartys paprastai apima gaisrų, vagysčių, vandalizmo ir išdaužytų vitrinų nuostolius. Taip pat neretai kompensuojamos išlaidos laikinoms medinėms apsaugoms, skirtoms uždengti išdaužytus langus, arba apsaugos darbuotojams samdyti po nuniokojimo.
Tačiau negautos verslo pajamos vertinamos atskirai. Kompensacija dėl visiško ar dalinio veiklos sustabdymo priklauso nuo to, ar įmonė papildomai apsidraudė nuo veiklos nutrūkimo.
Toks draudimas paprastai atlygina prarastą bendrąjį pelną, o ne visas negautas pardavimo pajamas. Dažniausiai jis taikomas tik tada, kai parduotuvė turėjo užsidaryti dėl fizinės žalos, kurią apima draudimo sutartis.
Kai kurios sutartys gali numatyti išmokas ir tais atvejais, kai pačios patalpos nebuvo apgadintos, tačiau, pasak federacijos, tai galioja tik „draudimo sutartyje aiškiai nurodytomis aplinkybėmis“.
Paprastai apie žalą draudikui reikia pranešti per penkias dienas. Norint gauti kai kurias išmokas, taip pat būtina pateikti pareiškimą policijai.
Dalį išlaidų kompensuos valstybė, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių darbuotojai negalės dirbti įprastu režimu. Visa ši parama bus finansuojama iš valstybės biudžeto, kuriame šiemet prognozuojamas 5,4 proc. BVP deficitas, o valstybės skola turėtų siekti 119 proc. BVP.
Po plėšikavimų pavogtos prekės pasklido internete
Prancūzijos valdžia paragino internetines prekybos ir skelbimų platformas pašalinti po šeštadienį vykusių plėšikavimų pasirodžiusius skelbimus.
Tokį raginimą gavo „Vinted“, „Amazon“, „eBay“, „Leboncoin“, „Meta“ ir „TikTok“ atstovai. Po savaitgalio nemažai iš parduotuvių pavogtų daiktų buvo pasiūlyta šiose platformose, kur juos siekiama perparduoti ir užsidirbti.
A. Le Henanff teigimu, bendrovės taip pat turės glaudžiai bendradarbiauti su valstybės institucijomis, kad pavogtas prekes perparduodantys asmenys galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Vilniuje įsikūrusi naudotų daiktų prekybos platforma „Vinted“ pareiškė taikanti „nulinės tolerancijos“ politiką ir aktyviai dirbanti su teisėsauga bei Prancūzijos valdžia.
Bendrovė nurodė, kad nuo savaitgalio jos komandos nedelsdamos ėmėsi veiksmų, siekdamos nustatyti ir pašalinti skelbimus, kuriuose gali būti siūlomos pavogtos prekės. Taip pat buvo sustiprinta įtartinų skelbimų stebėsena.
Tuo metu „eBay“ teigė negalinti patvirtinti, kad padaugėjo skelbimų, galinčių būti susijusių su savaitgalį įvykdytomis vagystėmis.
