Skrodimus atliekantis ekspertas Geraldas Ledfordas iš Litl Roko, Arkanzaso valstijoje, JAV, papasakojo, kaip po žmogaus mirties keičiasi tatuiruotės ir kada atliekant procedūrą jas gali tekti perpjauti. Jis pripažino, kad jam nemalonu sugadinti kruopščiai pasirinktus kūno piešinius.
Tatuiruotės dažnai siejamos su svarbiais prisiminimais ar gyvenimo įvykiais, tačiau po mirties jų išvaizda gali pasikeisti. Be to, skrodimo metu kai kurios jų gali būti pažeistos.
Kada tatuiruotę tenka perpjauti?
Atsakydamas į klausimą „TikTok“ platformoje, G. Ledfordas teigė, kad dažniausiai tatuiruotės skrodimui netrukdo. Vis dėlto, jei piešinys yra ant krūtinės, procedūros metu jį kartais tenka perpjauti atliekant Y formos pjūvį.
Šis pjūvis reikalingas tam, kad būtų galima pasiekti krūtinės ir pilvo ertmes bei išimti ir ištirti vidaus organus. Ekspertas pabrėžė, kad balzamuotojai vėliau kūną susiuva, tačiau tatuiruotės dalys ne visada vėl idealiai sutampa.
Pasak jo, dažniausiai piešinį pavyksta sulygiuoti gana tiksliai arba beveik tiksliai. Kadangi kūnas karste būna aprengtas, šio pažeidimo paprastai niekas nepamato.
Nors G. Ledfordas kartais priverstas perpjauti tatuiruotes, jis teigė vis dar smalsiai apžiūrintis ant kūnų esančius piešinius ir bandantis suprasti, ką jie reiškė jų savininkams.
Jį ypač sudomino atvejis, kai vyro kūne buvusios tikros kulkų žaizdos nesutapo su ant jo pasidarytomis kulkų skylių tatuiruotėmis.
Eksperto pasakojimas sulaukė didelio dėmesio internete. Komentaruose žmonės ragino su mirusiųjų tatuiruotėmis elgtis kuo atsargiau. Vienas vartotojas juokavo, kad jei patologas neapeitų jo sūnaus pėdų tatuiruočių, šis sugrįžtų vaidentis. Kiti gyrė G. Ledfordo šiltą paaiškinimą ir prašė būti švelniam su jų piešiniais.
Kaip tatuiruotės keičiasi po mirties?
Tatuiruotės pigmentas yra dermoje – gilesniame odos sluoksnyje, todėl ankstyvuoju laikotarpiu po mirties jos dažnai išlieka gana nepakitusios. Kai kuriais atvejais jos net gali atrodyti ryškesnės.
Širdžiai nustojus plakti, kraujas pasišalina iš paviršinių kapiliarų, oda praranda įprastą gyvybingą spalvą ir tampa blyški. Dėl to tatuiruotės pigmentas labiau išryškėja.
Kūno padėtis taip pat gali turėti įtakos odos atspalviui. Dėl gravitacijos kraujas kaupiasi apatinėse kūno dalyse, todėl susidaro lavondėmės, o oda gali tapti tamsiai violetinė ar rausvai purpurinė. Pats tatuiruotės pigmentas tuo metu išlieka nepakitęs.
Situacija pasikeičia prasidėjus irimui. Ankstyvosiose puvimo stadijose epidermis ima irti, atsiskirti nuo odos ir luptis. Per artimiausias savaites, yrant vidinėms organizmo struktūroms, išsiskiria tamsiai raudoni, žalsvi ir juodi junginiai.
Šios medžiagos smarkiai pakeičia odos spalvą, o susidariusi drumsta masė gali visiškai uždengti anksčiau matytą tatuiruotę. Todėl, nors tatuiruotės sukurtos išlikti visą žmogaus gyvenimą, po mirties jos gali išblukti arba tapti visai nematomos.
