Vyriausybė palaiko prezidento Gitano Nausėdos siūlymą leisti valstybei mokėti gyventojams palūkanas už einamosiose sąskaitose laikomas lėšas ir per nacionalinį plėtros banką ILTE nukreipti šiuos pinigus į ekonomiką. Vis dėlto ministrų kabinetas siūlo atsisakyti projekte numatytų minimalių ir maksimalių palūkanų ribų.
Finansų ministerijos išvadai pritarta trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje.
Prezidentas siūlo sukurti naują valstybės skolinimosi iš gyventojų mechanizmą, kuris, jo vertinimu, galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo. Įstatymo projektas šiuo metu svarstomas Seime, o po pateikimo parlamentas jam pritarė birželį.
Pagal siūlomą modelį gyventojas savo lėšas galėtų įveiklinti tik savanoriškai. Tam būtų atidaroma speciali einamoji sąskaita. Pinigus ILTE skolintų komerciniai bankai, kuriuose šios lėšos būtų laikomos, o sąskaitos turėtojas bet kuriuo metu galėtų atsiimti dalį arba visą joje esančią sumą.
Prezidentūra siūlo palūkanas susieti su Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimais. Jos negalėtų būti mažesnės nei 0,1 proc. ar didesnės nei 3 proc., o konkretų dydį nustatytų Vyriausybė.
Tačiau Finansų ministerija ragina šių ribų atsisakyti. Ministerijos teigimu, fiksuotas intervalas apsunkintų galimybę lanksčiai reaguoti į rinkos ir ECB pokyčius bei didintų nuostolių riziką. Be to, palūkanų normas siūloma pavesti nustatyti ne Vyriausybei, o pačiai ILTE.
Ministerija taip pat siūlo papildyti projektą nuostata, kad gyventojai programoje galėtų dalyvauti naudodamiesi ir jau turima kredito įstaigos sąskaita, deklaruota kaip investicinė.
Prezidentūra numato kredito įstaigoms suteikti valstybės garantiją už pagal šią programą ILTE paskolintas lėšas. Gyventojų pinigai ir toliau būtų draudžiami Indėlių draudimo fonde.
Vis dėlto Finansų ministerija siūlo išbraukti nuostatą, pagal kurią valstybės garantijos dėl šių paskolų nebūtų įtraukiamos į skolinimosi limitus. Ministerijos vertinimu, ILTE yra centrinės valdžios sektoriaus subjektas, todėl valstybės įsipareigojimai pagal tokias paskolas ir taip turėtų būti vertinami pagal šiems subjektams taikomą skolinimosi limitą.
Prezidentūros siūlymu, vienas gyventojas valstybei galėtų paskolinti ne daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų. ILTE šias lėšas naudotų valstybės ir savivaldybių įmonių energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto bei susisiekimo projektams finansuoti.
Skaičiuojama, kad gyventojų einamosiose sąskaitose laikoma daugiau nei 19 mlrd. eurų, o du trečdaliai indėlių papildomos grąžos negeneruoja.
ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas anksčiau Eltai teigė, kad įdiegus tokį mechanizmą pats bankas indėlių nepriimtų, o gautas lėšas nukreiptų į mažos rizikos projektus.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Eltai sakė, kad būtina įvertinti ILTE kylančias rizikas ir įsitikinti, jog mechanizmui išpopuliarėjus bankas turėtų pakankamai galimybių investuoti šias lėšas. Jis taip pat skeptiškai vertino galimybę indėlių palūkanas susieti su infliacijos rodikliais.
Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. eurų indėlių. Lietuvos gyventojams priklausė 26,9 mlrd. eurų, o užsienio gyventojų ir verslo indėliai sudarė 34,1 mlrd. eurų.
