Verslo atstovai ir politikai mano, kad gynybos pramonės projektų koordinavimą reikėtų sutelkti valstybės lygiu. Jų vertinimu, aiškesnė atsakomybė padėtų iniciatyvas įgyvendinti greičiau.
Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis teigė, kad klausimams spręsti šiuo metu naudojama per daug skirtingų formatų. Todėl, jo nuomone, reikalingas vienas politinis koordinatorius – „politinis šeimininkas“.
Trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje V. Jurgutis sakė matantis didelį politikų dėmesį, tačiau ragino sumažinti formatų skaičių ir aiškiai atskirti politinį bei vykdomąjį lygmenis, taip pat bendradarbiavimo mechanizmą.
Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys mano, kad lyderystę turėtų prisiimti ekonomikos ir inovacijų ministras arba premjeras. Jo teigimu, stiprus ministras galėtų pats koordinuoti procesą, o premjeras galėtų suburti bendrą darbą su Vidaus reikalų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei krašto apsaugos ministru.
D. Kreivys pasiūlė prie premjero įsteigti tarybą ar kitą panašų darinį, kuris kas mėnesį rinktųsi ir spręstų su gynybos pramone susijusius klausimus. Jis taip pat pabrėžė, kad projektus turėtų koordinuoti viena institucija, padedanti juos paspartinti.
Politiko teigimu, tokia institucija turėtų ne stabdyti, o sudaryti sąlygas projektams judėti, kartu išlaikant būtinus saugiklius. Jis pažymėjo, kad valstybės institucijos tebėra pritaikytos taikos meto veikimui, nors vyksta hibridiniai ir kiti karai, todėl jas būtina reformuoti.
Krašto apsaugos viceministras Gabrielius Gorbačevskis savo ruožtu sakė, kad gynybos projektų koordinavimo mechanizmas jau kuriamas. Jo teigimu, yra suburta premjero vadovaujama gynybos pramonės komisija, kuriai turėtų būti atsiskaitoma panašiai, kaip anksčiau buvo koordinuojamas energetikos sinchronizacijos procesas.
BNS skelbė, kad pirmasis darbo grupės nacionalinės gynybos pramonės plėtrai skatinti ir koordinuoti posėdis įvyko rugpjūčio 12 dieną. Pasak viceministro, kitas susitikimas turėtų būti surengtas artimiausiu metu.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Loreta Maskaliovienė pabrėžė, kad Lietuva vis dar neturi aiškios gynybos pramonės strategijos.
LPK generalinio direktoriaus pavaduotoja teigė, kad Ekonomikos ministerija pristatė reikšmingą finansavimo paketą, tačiau kol nėra konkrečių kariuomenės užsakymų ir aiškaus planavimo, ko reikia Lietuvos kariuomenei, skiriamos lėšos tėra bandymas numatyti, ar bus sukurtas šalies kariuomenei reikalingas produktas.
