Lietuva, Latvija ir Estija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamos papildomai finansuoti antidroninę gynybą. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Baltijos šalys taip pat turėtų koordinuoti pajėgumų plėtrą ir svarstyti bendrus įsigijimus, kad sustiprintų viso NATO Rytų flango atsparumą.
„NATO Baltijos oro gynybos misija yra svarbi mūsų oro erdvės apsaugos ir sąjungininkų solidarumo išraiška. Siekdamos dar veiksmingiau atremti augančias grėsmes, Baltijos šalys bendrai įvertino antidroninės gynybos poreikius ir kreipėsi į EK dėl papildomo finansavimo“, – bendroje spaudos konferencijoje su Estijos prezidente Ülle Madise sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad regiono šalys turi toliau derinti savo pajėgumų vystymą ir ieškoti galimybių įsigyti reikalingą įrangą kartu. Pasak prezidento, tai padėtų didinti viso Rytų flango atsparumą.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad viena svarbiausių agresoriaus atgrasymo sąlygų išlieka Jungtinių Amerikos Valstijų karių buvimas regione. Jis teigė, jog Baltijos valstybių saugumas grindžiamas tiek tvirtais sąjungininkų įsipareigojimais, tiek gebėjimu veikti išvien.
Prezidentas pasidžiaugė JAV karių sugrįžimu į Lietuvą ir Estiją, pavadindamas tai reikšmingu sąjungininkų įsipareigojimo Baltijos regiono saugumui ir NATO Rytų flango gynybai ženklu.
Dar rugsėjo pabaigoje skelbta, kad Lietuva, Latvija ir Estija paprašė Europos Komisijos skirti 500 mln. eurų apsaugai nuo dronų.
Estijos prezidentė: NATO gina visus savo narius
Estijos prezidentė Ü. Madise pabrėžė NATO 5-ojo straipsnio ir bendrų Aljanso gynybos planų reikšmę. Ji sakė, kad Estija yra įsitikinusi, jog šios priemonės veikia, o NATO gina visas savo nares.
Kartu Estija atidžiai stebi atvejus, kai bepiločiai orlaiviai patenka į regiono valstybių oro erdvę. Ü. Madise teigė, kad vertinami tokie incidentai ir svarstoma, kokia reakcija į juos būtų tinkamiausia.
Estijos vadovė taip pat nurodė, kad buvo analizuotas bandymas Lietuvoje padegti „Starlink“ palydovinio ryšio įrangos sandėlį. Pasak jos, panašių incidentų būta ir Estijoje. Ji pabrėžė, kad į hibridines grėsmes būtina reaguoti protingai ir ryžtingai.
Kaip skelbta, sekmadienio naktį Vilniuje buvo pasikėsinta padegti „Starlink“ palydovinio ryšio įrangą.
ELTA primena, kad sekmadienio rytą, po 7 val., Panevėžio ir Šiaulių apskrityse dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus. Maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad pats dronas buvo užfiksuotas dar prieš 6 valandą ryto. Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, jog jis į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tai po pirmadienį vykusio Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio patvirtino ir ministras pirmininkas.
Pasak M. Sinkevičiaus, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir gabeno sprogmenis. Jo nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime.
Drono dalys taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau jame buvę žmonės nenukentėjo.
