Prasidėjus šildymo sezonui, išauga ir gaisrų rizika. Praėjusį šildymo sezoną gyvenamuosiuose pastatuose kilo beveik 20 proc. daugiau gaisrų, per kuriuos žuvo 50 žmonių. Ugniagesių teigimu, dažniausiai nelaimes sukelia netvarkingos krosnys, neišvalyti dūmtraukiai ir neatsargus elgesys.
Apie tai laidoje kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Kodėl šaltuoju metų laiku gaisrų padaugėja?
A. Gudžiausko teigimu, pagrindinė gaisrų augimo priežastis šildymo sezonu yra gyventojų poreikis šildyti namus. Daug nelaimių kyla dėl netvarkingų krosnių, netinkamo jų naudojimo ir nevalytų dūmtraukių. Prie gaisrų taip pat prisideda elektros prietaisų bei elektros instaliacijos gedimai, tačiau šaltuoju metu svarbiausiu veiksniu išlieka šildymo įrangos naudojimas.
Ugniagesių perspėjimai dažnai lieka neišgirsti
Nors apie būtinybę tinkamai pasirengti šildymo sezonui kalbama kasmet, gaisrų statistika rodo, kad gyventojai į šiuos patarimus vis dar nepakankamai atsižvelgia.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prieš kiekvieną šildymo sezoną organizuoja prevencines kampanijas ir skleidžia informaciją apie būtinybę sutvarkyti krosnis bei išvalyti dūmtraukius. Vis dėlto kiekvienais metais kyla daug su šildymu susijusių gaisrų, per kuriuos žūsta žmonės. A. Gudžiauskas sako, kad tai rodo vis dar pernelyg neatsakingą gyventojų požiūrį.
Kaip pasiruošti šildymo sezonui?
Prieš pradedant šildyti namus reikėtų įvertinti visos šildymo sistemos būklę, ją apžiūrėti ir, jei įmanoma, patikrą patikėti specialistams.
Būtina išvalyti krosnių ir katilų angas, dūmtraukius bei dūmtakius. Taip pat reikėtų patikrinti, ar dūmtraukyje nėra įtrūkimų ir plyšių. Pradėti kūrenti patariama nuo bandomųjų kūrenimų, kad būtų galima įsitikinti, jog krosnis ir dūmtraukis veikia tinkamai.
Šildymo sezono metu svarbu stebėti, ar į patalpas neprasiskverbia dūmai ir neatsiranda nesandarumų. Krosnį, dūmtraukį ir visus kanalus būtina išvalyti kas tris mėnesius.
Dažna nelaimių priežastis – neatsargus rūkymas
Ugniagesių statistiką vertinant taip pat išryškėja neatsargaus rūkymo ir elgesio su ugnimi problema. A. Gudžiauskas teigia, kad daugiau žmonių žūsta ne per su krosnimis susijusius gaisrus, o dėl neatsargaus rūkymo.
Pasak jo, neretai pranešama apie neblaivius žmones, rūkančius lovoje. Prevenciją tokiais atvejais apsunkina ir tai, kad dalis šių žmonių neturi privalomų autonominių dūmų detektorių – esą jie trukdo rūkyti.
Daugiabučiuose gaisrų kyla rečiau
Daugiabučiuose gaisrų taip pat pasitaiko, tačiau jų skaičius yra mažesnis. A. Gudžiausko teigimu, daugiabučiuose kyla maždaug tris kartus mažiau gaisrų nei individualiuose namuose.
Individualiuose namuose didesnę reikšmę turi kietuoju kuru kūrenami šildymo įrenginiai, o daugiabučiuose pagrindinės gaisrų priežastys dažniau susijusios su neatsargiu elgesiu ir elektra. Riziką kelia elektros prietaisai, instaliacijos gedimai, neatsargiai naudojamos žvakės, elgesys virtuvėje, taip pat nuo degtukų užsidegę drabužiai ar prie viryklės palikti daiktai.
Ugniagesių atstovas pabrėžia, kad daug kas priklauso nuo pačių žmonių sąmoningumo. Svarbią apsaugą namuose suteikia veikiantis autonominis dūmų detektorius – jis gali laiku perspėti apie kilusį gaisrą ir padėti išgelbėti gyvybę.
