JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad Vladimiras Putinas ryžosi invazijai manydamas, jog Europa į Rusijos veiksmus nereaguos. Pasak jo, viena iš priežasčių buvo Europos priklausomybė nuo rusiškos energijos.
M. Rubio prisiminė, kad dar per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją šis perspėjo apie Vokietijos pažeidžiamumą. D. Trumpas tuomet sakė, jog priklausomybė nuo Rusijos energijos konfliktinės situacijos metu gali tapti šantažo priemone. Tačiau, anot M. Rubio, Vokietijos atstovai iš šių žodžių šaipėsi, o žiniasklaida juos išjuokė ir gyrė prezidentą kritikavusius Europos lyderius.
Vėliau, pasak M. Rubio, perspėjimas pasitvirtino: priklausomybė nuo Rusijos energijos tapo viena iš priežasčių, dėl kurių V. Putinas nusprendė įsiveržti į Ukrainą. Jis esą manė galėsiąs tai padaryti, nes Europa nesiims veiksmų. M. Rubio išreiškė viltį, kad ši pamoka bus išmokta.
Rubio paaiškino, kodėl Trumpas laikinai sustabdė sankcijas Rusijai
Šeštadienį M. Rubio taip pat pareiškė, kad D. Trumpo sprendimas laikinai netaikyti plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai galios 60 dienų. Per šį laiką, anot jo, bus vertinama, kaip tokie ekonominiai apribojimai paveiktų pasaulio ir Jungtinių Valstijų ekonomiką.
JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad priemonės susijusios ne tik su Rusija, bet ir su daugeliu kitų valstybių. Jo teigimu, pasaulines energijos išteklių kainas veikia įvairūs konfliktai, tarp jų – JAV karas su Iranu ir Jemeno husių išpuoliai prieš Saudo Arabiją.
M. Rubio sakė, kad konfliktai skirtinguose pasaulio regionuose vis labiau persipina ir daro įtaką ne vien naftos bei dyzelino kainoms, bet ir ekonomikoms.
Vėlai šeštadienį D. Trumpas pareiškė, kad jo sprendimas bus naudingas Jungtinėms Valstijoms, nors tuo metu nebuvo aišku, ar prezidentas galutinai apsisprendė šiuo klausimu. Jis teigė, kad sprendimas bus naudingas šaliai ir, jo manymu, visam pasauliui.
Penktadienį D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė praėjusį mėnesį Kongreso patvirtintų plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai taikymą. Šį veiksmą griežtai kritikavo abiejų pagrindinių JAV partijų įstatymų leidėjai.
Rugsėjį priimtas ir D. Trumpo pasirašytas įstatymas numatė sankcijas Rusijos pareigūnams, oligarchams bei finansų įstaigoms. Prezidentui taip pat buvo suteikti įgaliojimai taikyti sankcijas stambiems rusiškos naftos ir dujų pirkėjams. Šiomis priemonėmis siekta apriboti finansavimą V. Putino rėmėjams ir jo karui prieš Ukrainą.
Vis dėlto penktadienio vakarą, likus dviem dienoms iki įstatymo įsigaliojimo, D. Trumpas nusprendė laikinai netaikyti Rusijai numatytų ekonominių apribojimų.
Vienas iš kritikų teigė, kad jei prezidentas iš tikrųjų nori sumažinti energijos išteklių kainas, jis turėtų spręsti Irano problemą, o ne daryti paslaugą V. Putinui. Įtakingas respublikonų senatorius iš Teksaso Tedas Cruzas televizijos kanalui „Fox News“ sakė, kad toks sprendimas buvo klaida.
Vykdomąjį įsaką D. Trumpas pasirašė po susitarimo su V. Putinu. Pagal jį, sušvelninus sankcijas, Rusijai būtų leista eksportuoti dyzeliną.
Dėl karo su Iranu smarkiai pabrangusio dyzelino poveikis jau jaučiamas JAV ekonomikoje. Artėjant kitą mėnesį vyksiantiems svarbiems kadencijos vidurio rinkimams, viena pagrindinių rinkėjams rūpimų temų yra pragyvenimo išlaidos. Apklausos rodo, kad D. Trumpo respublikonams rinkimuose gresia skaudus pralaimėjimas.
M. Rubio aiškino, kad V. Putino planuotas eksportuoti dyzelinas vis tiek būtų patekęs į pasaulinę rinką. Skirtumas būtų tik tas, kiek šių degalų būtų gavusios Jungtinės Valstijos. Jis pabrėžė dyzelino reikšmę JAV krovinių vežimo keliais, žemės ūkio ir statybų sektoriams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė susirūpinimą, kad Jungtinės Valstijos gali panaikinti dar daugiau sankcijų Rusijai. D. Trumpo sprendimą jis pavadino „atlygiu“ V. Putinui.
