Kasos vėžys priskiriamas prie agresyviausių onkologinių ligų, tačiau ankstyvoje stadijoje jį pastebėti dažnai būna sudėtinga. Liga ilgą laiką gali nesukelti aiškių negalavimų, todėl neretai nustatoma jau jai pažengus. Lietuvoje kasmet kasos vėžys diagnozuojamas maždaug 450–500 žmonių.
Nacionalinio vėžio centro gydytojas chirurgas Justas Kuliava paaiškino, kokie požymiai gali signalizuoti apie ligą, kokie veiksniai didina jos riziką ir nuo ko priklauso gydymas.
Į pirmuosius požymius lengva numoti ranka
Kasos vėžio pradžia dažnai nėra išskirtinė – pirmieji simptomai gali priminti kitus sveikatos sutrikimus. Gydytojas pabrėžia, kad nėra vieno konkretaus požymio, kuris iš karto patvirtintų šią diagnozę.
Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į nepaaiškinamą svorio mažėjimą, sumažėjusį apetitą ir skausmą viršutinėje pilvo dalyje. Pasak J. Kuliavos, skausmas gali plisti ir į nugarą – tai vienas labiau kasos vėžiui būdingų požymių.
Vėliau gali pasireikšti gelta: pagelsta oda ir akių baltymai. Taip pat gali patamsėti šlapimas, o išmatos tapti šviesesnės. Taip nutinka, kai navikas sutrikdo tulžies nutekėjimą. Gydytojas pažymi, kad gelta būdingesnė kasos galvutės vėžiui, tačiau paprastai yra vėlyvas, o ne ankstyvas simptomas.
Riziką didina ne vienas veiksnys
Dažniausiai vienos konkrečios kasos vėžio priežasties nustatyti nepavyksta. Susirgimo tikimybę gali didinti rūkymas, nutukimas, nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas ir lėtinis kasos uždegimas.
Svarbus gali būti ir paveldimumas. Didesnė rizika gresia žmonėms, kurių šeimose pasitaikė vėžio atvejų arba nustatyti tam tikri genetiniai pokyčiai. J. Kuliava kaip pavyzdį nurodo BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijas.
Diagnozei dažnai prireikia kompiuterinės tomografijos
Įtarus kasos vėžį, atliekami tyrimai, leidžiantys įvertinti kasos būklę ir patikrinti, ar liga neišplito į kitus organus. Kai kuriais atvejais atliekamas pilvo organų ultragarsinis tyrimas, tačiau svarbią vietą diagnozuojant užima kompiuterinė tomografija.
Šis tyrimas padeda išsamiai apžiūrėti kasą, nustatyti joje esančius pakitimus ir įvertinti kitus organus, kuriuose galėtų būti ligos išplitimo požymių. Gauti rezultatai leidžia nustatyti naviko vietą bei išplitimą ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Gydymo taktika priklauso nuo naviko išplitimo
Sprendžiant, kaip gydyti kasos vėžį, vertinama ligos stadija, naviko dydis, jo ryšys su šalia esančiomis stambiomis kraujagyslėmis ir bendra paciento sveikatos būklė.
Jeigu naviką galima pašalinti, operacija laikoma vienu pagrindinių gydymo būdų ir, pasak gydytojo, yra aukso standartas. Tačiau kai kuriais atvejais iš karto operuoti nesiryžtama. Jei kyla abejonių, ar naviką pavyks saugiai atskirti nuo kraujagyslių, gydymas gali būti pradedamas chemoterapija. Vėliau įvertinama, ar navikas sumažėjo ir ar atsirado galimybė atlikti operaciją.
Ligai išplitus į kitus organus, dažniausiai taikomas gydymas vaistais. Jo tikslai ir galimybės priklauso nuo išplitimo masto bei paciento būklės.
Agresyvumą lemia ir vėlyva diagnozė
Kasos vėžį gydyti sudėtinga todėl, kad jis neretai nustatomas jau pažengęs, kai chirurginiu būdu pašalinti naviko nebegalima. Nors ši liga nėra viena dažniausių, mirtingumas nuo jos yra didelis.
J. Kuliava teigia, kad kasos vėžys pasaulyje ir Lietuvoje, jo turimais duomenimis, pagal dažnumą užima maždaug aštuntą vietą, o pagal mirtingumą – ketvirtą.
Neryškūs ankstyvieji simptomai lemia tai, kad žmonės ne visada laiku kreipiasi į gydytojus. Dėl ligos agresyvumo ir dažnos vėlyvos diagnozės tikimybė pasveikti yra gerokai mažesnė.
