Seime pirmadienio vakarą surengtas neviešas valdančiųjų partijų pasitarimas dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto.
Susitikime dalyvavo premjeras Mindaugas Sinkevičius, finansų ministras Taurimas Valys, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, taip pat demokratų ir „valstiečių“ frakcijų atstovai.
Pasitarimas truko ilgiau nei dvi valandas. Po jo finansų ministras T. Valys sakė, kad konkrečių sprendimų dėl biudžeto projekto pakeitimų dar nėra, tačiau aptarta galimybė grįžti prie kai kurių anksčiau atmestų pasiūlymų.
Vienas jų – per kelerius metus papildomai pasiskolinti iki maždaug 600 mln. eurų, pasinaudojant Europos Komisijos numatyta išimtimi. Ji leistų į deficitą neįtraukti investicijų, skirtų energetiniam saugumui ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui.
T. Valys teigė, kad pasiūlymus jau pateikė Energetikos ministerija, tačiau dar laukiama Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų galutinių planų. Jo vertinimu, maksimali papildomai pasiskolinta suma galėtų siekti 600 mln. eurų.
Europos Komisija rugpjūtį paskelbė gaires, leidžiančias valstybėms narėms išplėsti gynybos išlaidoms taikomą išimtį ir ją pritaikyti energetinio saugumo bei investicijoms, kuriomis siekiama atsisakyti iškastinio kuro.
Tokios investicijos galėtų būti finansuojamos didinant valstybės išlaidų deficitą arba skolą, o šis nukrypimas nebūtų laikomas fiskalinių taisyklių pažeidimu. Energetinio saugumo priemonėms nustatyta 0,3 proc. BVP metinė riba, o iki 2028 metų bendra riba siekia 0,6 proc. BVP.
Energetikos ministerija skaičiuoja, kad Lietuvos BVP sudarant apie 90 mlrd. eurų, papildomas energetikos sektoriaus finansavimas galėtų siekti maždaug 270 mln. eurų per metus arba apie 540 mln. eurų per visą laikotarpį.
Finansų ministras pabrėžė, kad dėl išimties taikymo Lietuva dar turėtų kreiptis į Europos Komisiją ir pateikti planą bei aiškią viziją. Kadangi toks sprendimas didintų valstybės skolą, pasak T. Valio, skubėti nenorima ir dar vyksta derybos. Galutinį sprendimą turės priimti politikai.
Energetikos ministras Lukas Savickas BNS sakė koalicijos partnerių susitikime neišgirdęs prieštaravimų dėl galimybės pasinaudoti šia skolinimosi priemone.
Pasak jo, dar reikia suderinti bendrą Vyriausybės poziciją dėl konkrečių investicijų ir jų apimties. Tarp galimų sričių jis paminėjo ne tik kabeliavimą, bet ir rezervinį elektros tiekimą, energijos kaupimą, decentralizuotą gamybą bei kitų infrastruktūros objektų apsaugą.
Seimo pirmininkas J. Olekas teigė, kad valdančiosios partijos didelių priekaištų kitų metų biudžeto projektui neturi. Jo vertinimu, dokumente numatyti pagrindiniai valdantiesiems svarbūs prioritetai – saugumas, gynyba ir parama šeimai, o diskusijos daugiausia vyksta dėl atskirų detalių.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys demokratas Algirdas Butkevičius po susitikimo sakė, kad biudžeto projekto pateikimo parlamente išvakarėse finansų ministras parlamentarams nepažadėjo naujų pajamų šaltinių.
Kitų metų valstybės biudžeto pajamos, kartu su Europos Sąjungos lėšomis, turėtų sudaryti 22,2 mlrd. eurų – 5,2 proc. daugiau nei šiemet. Išlaidos numatomos 27,9 mlrd. eurų ir būtų 1,3 proc. didesnės.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP. Tai viršytų Europos Sąjungos valstybėms taikomą Mastrichto kriterijų, pagal kurį deficitas neturėtų viršyti 3 proc.
