Ukrainos pranešimai apie apribotą JAV palydovinio interneto sistemos „Starlink“ veikimą išryškino, kiek daug Kyjivas nuo jos priklauso vykdydamas tiek puolamąsias, tiek gynybines operacijas kare su Rusija, teigia analitikai ir stebėtojai.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas, nepanoręs viešinti savo pavardės, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad „Starlink“ duomenų perdavimo sparta buvo apribota.
Pokyčiai sutapo su nauju įtampos tarp Kyjivo ir Vašingtono padidėjimu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekdamas mažinti pasaulines degalų kainas, nusprendė pirkti rusišką dyzeliną ir ragina abi konflikto šalis nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai.
D. Trumpui vis labiau nepatinkant Ukrainos atakoms prieš Rusijos energetikos objektus, sustiprėjo nuogąstavimai, kad Jungtinės Valstijos gali imtis priemonių prieš Kyjivą. Tarp galimų veiksmų minimi dalijimosi žvalgybos informacija nutraukimas arba „Starlink“ ryšio sulėtinimas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, šaliai susiduriant su Rusijos atakomis, pripažino, kad kilo „tam tikrų sunkumų“ dėl „Starlink“ ir žvalgybos informacijos. Jis pabrėžė, kad Ukraina tikisi partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis ir nori išlikti sąžininga, atvira bei stipri jų partnerė.
Keli Ukrainos šaltiniai nurodė, kad sistema dabar nutraukia ryšį tarp palydovo ir antenos, kai ši juda didesniu nei maždaug 160 km per valandą greičiu. Dėl to mobilios Ukrainos karinės priemonės, įskaitant bepiločius orlaivius, praradusios šią ribą, gali netekti ryšio.
Dronai tapo vienu svarbiausių ginklų kare, prasidėjusiame 2022 m., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
Ukrainos gynybos ministerijos šaltinis, kalbėjęs su AFP anonimiškai, teigė, kad apribojimai apsunkina dronų misijas, ypač perėmimus ir vidutinio nuotolio smūgius. Jie taip pat mažina galimybes užtikrinti logistiką fronte, vykdyti žvalgybą ir perduoti ryšio signalus.
Puolamosioms operacijoms – reikšmingas smūgis
Vienas Europos pramonės atstovas, taip pat prašęs neskelbti pavardės, sakė, kad puolamosiose operacijose „Starlink“ buvo itin veiksmingas atakuojant radarus, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir saugomus objektus.
Pasak jo, ši sistema leidžia vykdyti operacijas nedideliame aukštyje, nes signalas perduodamas iš kosmoso, o ne antžeminių stočių. Pastarųjų galimybes valdyti dronus riboja radijo horizontas ir Žemės kreivumas.
Šaltinis taip pat pažymėjo, kad „Starlink“ signalą slopinti labai sudėtinga – tam reikia daug energijos. Toks slopinimas būtų viena pagrindinių taktikų, siekiant sutrikdyti komunikaciją.
Vis dėlto dabartiniai apribojimai neturėtų paveikti Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių, ypač atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijos teritorijos gilumoje, nes ten „Starlink“ palydovinis ryšys neveikia.
Tačiau Lione įsikūrusio Strateginių ir gynybos studijų instituto (IESD) tyrėjo Yohanno Michelio vertinimu, šie pokyčiai gali turėti didelį poveikį vidutinio nuotolio smūgiams okupuotame Kryme, Rusijos kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose ir Juodojoje jūroje.
Vienas svarbiausių klausimų – ar dėl to nesusilpnės Kyjivo gebėjimas apsaugoti Ukrainą nuo masinių Rusijos dronų atakų. Nerimas didėja tuo metu, kai Ukrainos oro gynybos sistemų ištekliai senka, o artėjant žiemai Rusija stiprina smūgius energetikos infrastruktūrai, bandydama palaužti gyventojų moralę.
Ryšys, nuo kurio priklauso didelė dalis operacijų
Y. Michelis Ukrainos priklausomybę nuo „Starlink“ pavadino didžiule ir nurodė, kad nuo šios sistemos priklauso didžioji dalis šalies ryšių.
Jo teigimu, dėl apribojimo buvo sutrikdyta nemažai misijų, o Ukraina prarado galimybę kovoti su Rusijos reaktyviniais dronais.
S. Beskrestnovas teigė, kad Ukraina „Starlink“ naudoja dronams perimti, nors iki šiol nebuvo aiškiai paaiškinta, kaip tiksliai tai vyksta.
Kol kas nėra patvirtinta, kad techniniai pokyčiai susiję su didėjančia įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo, tačiau analitikai tokios versijos neatmeta.
Y. Michelio vertinimu, norint suprasti problemos mastą ir priežastį, reikės palaukti kelias dienas ir stebėti, ar ji išliks, taip pat ar bus paplitusi plačiau nei Ukrainoje.
Jis neatmetė nei galimo JAV spaudimo Ukrainai dėl smūgių, trikdančių dyzelino tiekimą, nei paprastesnio paaiškinimo, pavyzdžiui, programinės įrangos atnaujinimo.
