Netikėtai atsiradęs stiprus skausmas, paraudęs ir patinęs sąnarys gali signalizuoti ne paprastą negalavimą, o podagrą. Nors ši liga dažnai siejama su vyresniu amžiumi, jos sukeliami priepuoliai gali smarkiai sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir lemti kitų sveikatos problemų.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė pasakojo, kaip atpažinti pirmuosius podagros ženklus, kuo pavojingi ligos paūmėjimai ir kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti juos kontroliuoti.
Kas sukelia podagrą?
Podagra – sąnarius pažeidžianti liga, dažniausiai diagnozuojama žmonėms, perkopusiems ketvirtą ar penktą dešimtį. Pasak I. Sauserytės, pagrindinė jos priežastis – per didelė šlapimo rūgšties koncentracija, kai inkstai nebesugeba jos pakankamai pašalinti.
Šlapimo rūgšties perteklius kristalizuojasi ir sąnariuose suformuoja aštrias nuosėdas. Jos sukelia uždegimą, o dažniausiai nukenčia didžiojo kojos piršto sąnarys, kuriame diskomfortas gali būti jaučiamas beveik nuolat.
Vis dėlto daugiausia sunkumų sukelia podagros paūmėjimai, pasireiškiantys itin stipraus skausmo priepuoliais. Negydoma liga gali išplisti į kitus sąnarius, įskaitant kulkšnis, kelius, alkūnes ir riešus.
Į kokius simptomus atkreipti dėmesį?
Uždegimo pažeistoje vietoje jaučiamas karštis, o aplink sąnarį kartais susidaro guzeliai. Dėl uždegimo taip pat gali būti sunku laisvai judinti pažeistą galūnę.
Organizmo reakcija ne visuomet apsiriboja vien sąnariu. Podagra sergantis žmogus gali jausti bendrą silpnumą, nuovargį ir net karščiuoti. Ligą dažnai išduoda pasikartojantys skausmo priepuoliai, smarkiai paveikiantys kasdienę savijautą.
Per priepuolį diskomfortą gali sukelti net labai lengvas prisilietimas. Vaistininkė patarė kreiptis į gydytojus pajutus neaiškios kilmės sąnarių skausmą, ypač jei pažeistą sąnarį sunku judinti, skausmas yra stiprus arba pakyla temperatūra.
Kas gali padėti sumažinti skausmus?
I. Sauserytė atkreipė dėmesį, kad padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis gali būti susijęs ne tik su podagra. Jis gali prisidėti prie prastesnės inkstų veiklos, akmenligės ir lėtinio uždegimo, galinčio lemti kitų širdies bei kraujagyslių sistemos problemų.
Be to, dėl skausmo ir sumažėjusių galimybių būti fiziškai aktyviam didėja antsvorio, depresijos, diabeto ir miego sutrikimų rizika.
Pašnekovė teigė, kad gydant podagrą derinami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys ir skausmą malšinantys vaistai. Tačiau svarbų vaidmenį kontroliuojant ligą atlieka ir kasdieniai įpročiai.
Rekomenduojama kontroliuoti lėtines ligas, ypač susijusias su medžiagų apykaita, inkstais, širdimi ir kraujotaka. Kadangi podagros riziką didina nutukimas bei diabetas, svarbu rūpintis mityba, palaikyti normalų kūno svorį ir būti fiziškai aktyviam.
Mityboje patariama riboti raudoną mėsą ir subproduktus, nes jie gali tiesiogiai prisidėti prie ligos paūmėjimo. Taip pat verta atsisakyti alkoholio ir vengti saldžiųjų gėrimų – tiek gazuotų vaisvandenių, tiek sulčių.
