Per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų daugiausia kritikos žiniasklaidoje teko finansų ministrui Taurimui Valiui, teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei ir švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei. Tai parodė žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ atlikta analizė.
Bendrovės duomenų stratego Lino Spėčiaus teigimu, šie ministrai kritikuoti ne tik dažniausiai, bet ir ilgesnį laiką. Kritika buvo nukreipta į pačius politikus arba sklido iš autoritetingų šaltinių – prezidento, koalicijos partnerių ir jų kuruojamų sričių profesinių sąjungų.
Daugiausia neigiamo dėmesio – trims ministrams
T. Valio reputaciją neigiamai veikė dar Vyriausybės formavimo metu kilę klausimai dėl jo kompetencijos. Vėliau kritikos sulaukė vėluojantis 2027 metų biudžeto derinimas, planai biudžeto svarstymo metu vykti į Jungtines Valstijas, prognozuojamas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas ir konfrontacinis ministro bendravimo stilius.
R. Tamašunienės įvaizdžiui labiausiai pakenkė konfliktas su Kalėjimų tarnybos vadovu. Neigiamą foną taip pat stiprino profesinių sąjungų nepasitikėjimas ministre dėl ilgai nesprendžiamų sistemos problemų.
R. Popovienės reputacijos sunkumai išryškėjo liepą ir rugpjūtį, kai kilo ginčas dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) kartelės ir prezidento veto. Rugsėjį prezidentas viešai suabejojo, ar ministrė realiai sprendžia problemas, ar tik imituoja darbą. Vėliau kritika neslopo dėl diskusijų apie mokytojų atlyginimus ir istorijos, susijusios su ministrės sutuoktiniu, dirbančiu Raudondvario dvare.
Premjeras minėtas gerokai dažniau nei ministrai
Per analizuotą laikotarpį daugiausia žiniasklaidos publikacijų sulaukė premjeras Mindaugas Sinkevičius – jis paminėtas 17 tūkst. 470 kartų. Tai 2,5 karto daugiau nei dažniausiai iš ministrų minėtas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, apie kurį paskelbta 6674 publikacijos.
Palankų premjero vertinimą formavo komunikacija apie šeimos politikos paketą, pensijų ir atlyginimų didinimą, gynybos finansavimą, JAV karių buvimą Lietuvoje ir bendradarbiavimą su NATO. Vis dėlto M. Sinkevičius kritikuotas dėl 3,8 proc. BVP siekiančio biudžeto deficito, degalų kainų valdymo, žmonos įdarbinimo Raudondvario dvare istorijos, užsitęsusio disertacijos vertinimo ir viešosios komunikacijos klaidų.
R. Kauno įvaizdis buvo vertinamas nevienareikšmiškai. Jį stiprino Rūdninkų karinio miestelio pažanga, Vokietijos brigados priėmimas ir investicijos į gynybos pramonę. Kita vertus, reputaciją silpnino Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų vakarėlio išlaidos, dronų incidentai ir spragos perspėjant gyventojus.
Po R. Kauno pagal publikacijų skaičių rikiavosi vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas – 5140 publikacijų, ir finansų ministras T. Valys – 4908.
M. Katelynas sulaukė didelio dėmesio dėl griežtos pozicijos migracijos ir sienos apsaugos klausimais. Tačiau jo įvaizdžiui pakenkė ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo Rustamo Liubajevo bei pareigūnų atlyginimų problema.
L. Spėčiaus vertinimu, ministras gebėjo aiškiai pristatyti savo politinius prioritetus, tačiau komunikacijos poveikį mažino iki galo neatsakyti klausimai apie sprendimų finansinį ir institucinį pagrįstumą.
Palankiausiai vertinti trys ministrai
Geriausiai žiniasklaidoje buvo vertinami ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, energetikos ministras Lukas Savickas ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
E. Grikšo įvaizdį stiprino pranešimai apie amunicijos ir „Leopard 2A8“ tankų gamyklų projektus, 700 mln. eurų investicijas bei lazerių gamyklos atidarymą.
L. Savickas palankiai vertintas dėl energetikos projektų plėtros ir veiksmų po rugpjūtį Lietuvą užklupusios audros. K. Budrio reputacijai padėjo pastangos išsaugoti JAV karių rotaciją, parama Ukrainai, siekis griežtinti sankcijas Rusijai ir bendradarbiavimas su Vokietija.
Pasak L. Spėčiaus, per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų kritikos neišvengė nė vienas ministras. Neigiamas fonas ilgiau išsilaikydavo tais atvejais, kai problemos kartodavosi, buvo siejamos su ministro kompetencija, o kritiką išsakydavo prezidentas, koalicijos partneriai ar atitinkamos srities atstovai. Reputacijos žalą dar labiau didino gynybinė, konfrontacinė arba nenuosekli reakcija, o ją mažino greiti sprendimai ir konkretūs rezultatai.
„Mediaskopas“ išanalizavo 45 tūkst. 448 žiniasklaidos pranešimus, paskelbtus liepos 14–spalio 21 dienomis. Tyrimas apėmė 450 žiniasklaidos kanalų.
