Padidėję limfmazgiai dažniausiai rodo, kad imuninė sistema reaguoja į infekciją, tačiau retais atvejais toks pokytis gali būti susijęs ir su rimtesniais sveikatos sutrikimais. Į kokius požymius reikėtų atkreipti dėmesį, kada limfmazgį galima tiesiog stebėti, o kada būtina kreiptis į šeimos gydytoją, paaiškino Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Monika Fedaravičiūtė.
Limfmazgis yra nedidelis, pupelę primenantis limfinės sistemos organas, atliekantis svarbų vaidmenį imuniteto veikloje. Žmogaus organizme jų yra šimtai, o didesni limfmazgių telkiniai yra kaklo, pažastų, krūtinės, pilvo ir kirkšnių srityse.
Limfmazgiai filtruoja limfą ir sulaiko į organizmą patekusias bakterijas, virusus, svetimas daleles bei kitas medžiagas. Juose esančios imuninės ląstelės padeda atpažinti ligų sukėlėjus ir su jais kovoti. Susidūrus su infekcija, suaktyvėja imuninis atsakas, gali daugėti limfocitų ir gamintis antikūnai. Dėl to limfmazgis gali padidėti arba tapti jautrus, pavyzdžiui, sergant gerklės, dantų ar kvėpavimo takų infekcija.
Dažniausiai limfmazgius padidina infekcijos
Dažniausia limfmazgių padidėjimo priežastis yra virusinė liga. Tokį pokytį taip pat gali sukelti gerklės, tonzilių, ausų ar dantų infekcijos, bakterinės odos ir minkštųjų audinių infekcijos. Rečiau limfmazgiai padidėja dėl tuberkuliozės, toksoplazmozės, kai kurių lytiškai plintančių ligų ar ŽIV.
Limfmazgių pokyčiai gali būti susiję ir su autoimuninėmis bei uždegiminėmis ligomis. Kai kuriais atvejais juos lemia vartojami vaistai. Onkologinės ligos, limfoma, leukemija ar kitų navikų metastazės yra retesnės priežastys, ypač tuomet, kai limfmazgiai staiga padidėja kartu su infekcijai būdingais simptomais.
Arčiausiai odos esantys limfmazgiai, kuriuos žmogus gali pats užčiuopti, yra kakle, po žandikauliu ir smakru, pažastyse, kirkšnyse bei virš raktikaulio. Krūtinės ląstoje, pilvo ertmėje ar dubenyje esantys limfmazgiai yra giliau, todėl jų pakitimai dažniausiai nustatomi atliekant vaizdinius tyrimus.
Nedidelis limfmazgis kai kuriose kūno vietose gali būti apčiuopiamas ir visiškai sveikam žmogui. Todėl vertinamas ne vien pats jo buvimas, bet ir dydis, konsistencija, paslankumas, skausmingumas, pokyčio trukmė bei aplinkybės, kuriomis limfmazgis padidėjo.
Po kvėpavimo takų infekcijos limfmazgis nebūtinai sumažėja tuo pačiu metu, kai išnyksta sloga, kosulys ar gerklės skausmas. Po virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos jis dažniausiai palaipsniui sumažėja per vieną–tris savaites, tačiau kai kuriems žmonėms gali būti apčiuopiamas dar tris–šešias savaites po ligos. Svarbiausia, kad limfmazgis laikui bėgant mažėtų, o ne toliau augtų.
Panikuoti nereikia, tačiau ignoruoti taip pat neverta
Dažniausiai limfmazgių padidėjimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, tačiau delsimas įvertinti užsitęsusį pokytį gali užvilkinti tikrosios priežasties nustatymą. Gydytoja taip pat pataria padidėjusio limfmazgio nuolat nečiupinėti ir nespaudyti, nes dėl to gali atsirasti vietinis jautrumas.
Vien padidėjęs limfmazgis savaime nereiškia sunkios ligos – jis gali išlikti po neseniai persirgtos infekcijos. Vis dėlto į gydytoją reikėtų kreiptis, jei limfmazgis ilgai nemažėja arba toliau didėja. Specialistė taip pat įspėja savarankiškai nevartoti antibiotikų, nes padidėjimą ne visada sukelia bakterinė infekcija.
Kada limfmazgis gali būti įspėjamasis ženklas?
Pasikonsultuoti su šeimos gydytoju rekomenduojama, jei padidėjęs limfmazgis išlieka ilgiau nei mėnesį, yra didesnis nei 1–1,5 cm, toliau didėja, yra kietas, nepaslankus arba visiškai neskausmingas ir didėjantis.
Gydytojo konsultacija taip pat svarbi tada, kai padidėja kelių skirtingų sričių limfmazgiai, ypač esantys virš raktikaulių ar po jais. Kreiptis reikėtų ir atsiradus nepaaiškinamam karščiavimui, gausiam naktiniam prakaitavimui ar svorio kritimui.
Vizito metu gydytojas aiškinasi, kada limfmazgiai padidėjo, ar pasireiškė kitų simptomų, ar žmogus neseniai keliavo, bendravo su sergančiais žmonėmis ar gyvūnais, buvo paskiepytas arba pradėjo vartoti naujus vaistus. Apžiūrima, kiek limfmazgių yra padidėję ir kuriose kūno vietose jie išsidėstę.
Apčiuopiant vertinamas limfmazgių dydis, konsistencija, paslankumas ir skausmingumas. Taip pat nustatoma, ar padidėjęs vienas limfmazgis, ar keli iš jų sudaro grupę.
Jeigu pokyčio priežastis lieka neaiški, gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, tikrinami uždegimo rodikliai CRB ir ENG. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti skiriami tyrimai dėl infekcinių, autoimuninių ar kitų ligų. Gydytojas taip pat gali paskirti ultragarsinį tyrimą, o prireikus pacientas nukreipiamas pas specialistą išsamesniam ištyrimui ar limfmazgio biopsijai.
