2027 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas pasieks rekordinę 4,86 mlrd. eurų sumą. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikina, kad dėl to pacientams paslaugų turėtų būti daugiau, o baimės dėl dar ilgesnių eilių pas gydytojus esą nėra pagrindo.
Naujasis biudžetas bus beveik 554 mln. eurų didesnis nei šių metų. Ministras teigia, kad papildomas finansavimas leis plėsti paslaugas ir spręsti jų prieinamumo problemas, nors pripažįsta, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema vis dar nėra finansuojama pakankamai. Europos vidurkio atžvilgiu trūksta maždaug trečdalio lėšų.
Gydymo paslaugoms – papildomi šimtai milijonų
Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 2027 metais numatyta skirti 3,41 mlrd. eurų. Tai yra beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiemet.
L. Kukuraičio teigimu, papildomos lėšos pirmiausia bus nukreiptos į tas sritis, kuriose pacientai susiduria su didžiausiais paslaugų trūkumais ir ilgiausiomis eilėmis. Taip siekiama suteikti daugiau paslaugų žmonėms ten, kur jų poreikis šiuo metu yra didžiausias.
Regionų ligoninėms numatomas kitoks finansavimas
Vienas svarbiausių planuojamų pokyčių – baziniai mokėjimai tam tikroms medicinos paslaugoms, ypač svarbioms regionuose. Tokiu būdu gydymo įstaigos būtų finansuojamos ne tik už faktiškai suteiktas paslaugas, bet ir už galimybę išlaikyti reikalingą skyrių bei užtikrinti jo veiklą.
Šis modelis jau siejamas su insulto klasterio paslaugomis. Vėliau bazinį finansavimą planuojama taikyti pediatrijos, akušerijos, intensyviosios terapijos ir kitoms svarbioms sritims.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius aiškino, kad kai kurios paslaugos negali būti vertinamos vien pagal jų ekonominį efektyvumą. Pavyzdžiui, insultą patyrusiam pacientui pagalba turi būti suteikta greitai, todėl jis negali būti vežamas dvi valandas iki didžiosios ligoninės.
Vis dėlto vien skyriaus pavadinimo nepakaks baziniam mokėjimui gauti – bus vertinama, ar jame dirba pakankamai specialistų.
Ministras atmeta nuogąstavimus dėl privataus sektoriaus
Diskusijose apie viešųjų gydymo įstaigų prioritetą L. Kukuraitis pabrėžė, kad tai neturėtų sumažinti pacientų galimybių gauti reikalingas paslaugas. Pirmiausia būtų išnaudojami viešojo sektoriaus pajėgumai, o prireikus paslaugų teikimas būtų papildomas privačių įstaigų galimybėmis.
Ministro skaičiavimu, paslaugoms papildomai bus skirta 360 mln. eurų, o dar 100 mln. eurų numatyta rezerve viršsutartinėms paslaugoms. Iš viso tai sudaro 460 mln. eurų papildomo finansavimo, todėl, jo teigimu, galimybės gauti paslaugas turėtų padidėti bent 10 proc.
Apie 100 mln. eurų bus skirta PSDF rezervui. Prireikus šios lėšos galėtų būti panaudotos būtinoms viršsutartinėms paslaugoms apmokėti.
Rajonų ligoninėms – didesnės sutartinės sumos
G. Bendorius teigė, kad 2027 metų PSDF biudžetas yra didžiausias per visą sistemos istoriją, tačiau Lietuvos sveikatos finansavimas vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio. Lietuvoje viešajam sveikatos finansavimui tenka kiek daugiau nei 5 proc. BVP, o Europos vidurkis siekia beveik 8 proc. Be to, gyventojų mokėjimai iš savo kišenės tebėra dideli.
Kitąmet daugiau dėmesio bus skiriama paslaugų prieinamumui regionuose. Rajonų gydymo įstaigoms, galinčioms suteikti daugiau paslaugų vietos gyventojams, planuojama didinti sutartines sumas. Tai turėtų užtikrinti, kad ligoninė gautų apmokėjimą, jei pacientas dėl dienos chirurgijos ar kitų paslaugų pasirinktų gydytis savo rajone, o ne vyktų į didmiestį.
VLK vadovas pripažino, kad vien finansinės paskatos nebūtinai garantuos, jog pacientai rinksis gydymą arčiau namų. Taip pat numatoma didinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius – jie būtų keliami atsižvelgiant į infliaciją ir iš dalies planuojamą atlyginimų augimą.
Kurioms sritims lėšos augs sparčiausiai?
Daugumos paslaugų apimtys turėtų išlikti panašios, tačiau spartesnis finansavimo augimas numatomas reabilitacijai, slaugai, ypač diabetu sergančių pacientų slaugai, taip pat sveikatos technologijoms.
Daugiau lėšų planuojama skirti genetiniams tyrimams ir pozitronų emisijos tomografijai. Šie tyrimai leidžia tiksliau pritaikyti gydymą individualiam pacientui ir gali padėti išsaugoti gyvybę.
Privačių įstaigų paslaugų finansavimas neturėtų būti mažinamas
VLK anksčiau skelbė, kad planuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimai nepanaikins pacientų galimybės privačiose gydymo įstaigose gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas.
Viešųjų įstaigų sutarčių apimtys bus didinamos atsižvelgiant į jų pajėgumus ir paslaugų poreikį. Su VLK sutartis turinčios privačios gydymo įstaigos ir toliau galės teikti sutartyse numatytas paslaugas PSDF apdraustiems pacientams. Sutarčių apimtys sudarys 94 proc. praėjusiais metais suteiktų ir apmokėtų paslaugų.
Prie svarbiausių viršsutartinių paslaugų priskiriamos oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos, tam tikros reabilitacijos paslaugos, dantų protezavimas bei hemodializė. Jos ir toliau galėtų būti apmokamos iki 100 proc., o dienos stacionaro paslaugos virš sutarties – iki 70 proc. kainos.
Papildomai apmokamų paslaugų apimtis būtų skaičiuojama nuo sumos, neviršijančios 10 proc. gydymo įstaigai nustatytos sutartinės sumos. Viešosioms įstaigoms numatoma apmokėti didesnį viršsutartinių paslaugų skaičių, daliai jų taip pat taikant 70 proc. kainos ir 10 proc. sutarčių apimčių viršijimo ribas.
G. Nausėda siūlo mišrų stacionarinių paslaugų apmokėjimą
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteisinti mišrų PSDF lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį. Jį sudarytų mokėjimas už suteiktas paslaugas ir papildoma fiksuota metinė išmoka, skirta užtikrinti nustatytų profilių paslaugų prieinamumą.
Dabartinė sistema grindžiama fiksuotu įkainiu už konkretų draudžiamąjį įvykį. Jei paslaugų suteikiama daugiau, nei numatyta sutartyje su VLK, jos apmokamos tik iš dalies arba visai neapmokamos.
Skubioji medicinos pagalba ir šeimos gydytojo konsultacijos jau dabar finansuojamos taikant mišrų apmokėjimo modelį. Svarbūs gydymo įstaigų padaliniai ir paslaugų grupės taip pat gali būti papildomai finansuojami, atsižvelgiant į poreikį ir galimybes.
