2025 metais dėl Lietuvoje taikytų oro erdvės ribojimų buvo paveiktas 521 skrydis ir beveik 71 tūkst. keleivių. Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, bendras ribojimų laikas virš šalies oro uostų sudarė 99 valandas.
Aviacijos ir turizmo sektoriaus atstovai teigia, kad dėl tokių sutrikimų sunkumų kyla visiems: tenka keisti skrydžių planus, organizuoti keleivių pervežimą bei apgyvendinimą, o patys keliautojai susiduria su neaiškumu dėl tolesnės kelionės ir jiems priklausančios pagalbos.
LTOU nurodė, kad nuo 2025 metų oro erdvė virš Lietuvos oro uostų 25 kartus buvo ribojama dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją ir visuomenę. Rizikingose aviacijai teritorijose buvo fiksuojami balionams būdingi navigaciniai atžymėjimai. Dar 7 kartus ribojimai įvesti Lietuvoje paskelbus oro pavojų.
Duomenų apie ribojimus, susijusius su meteorologinėmis sąlygomis, šalies oro uostai nekaupia. Vis dėlto žinoma, kad vien praėjusį savaitgalį dėl tiršto rūko buvo paveikti 26 skrydžiai.
„Oro navigacijos“ operacinės veiklos departamento vadovas Tomas Montvila teigia, kad laikinai apribojus oro erdvės naudojimą specialistai iš anksto planuoja ir derina veiksmus, kad skrydžiai būtų vykdomi saugiai.
Jo teigimu, visi sprendimai priimami laikantis tarptautinių oro eismo valdymo procedūrų, todėl svarbiausiu prioritetu visuomet išlieka sauga. Panaikinus ribojimus reikia laiko atkurti suplanuotą skrydžių seką, subalansuoti orlaivių srautus ir užtikrinti reikiamus atstumus tarp lėktuvų ore bei ant žemės.
Dėl šios priežasties skrydžių tvarkaraščių sutrikimai gali tęstis ilgiau nei pats oro erdvės ribojimas. Skrydžių srautai atkuriami palaipsniui, kad visi sprendimai atitiktų aukščiausius saugos reikalavimus.
Keleiviams trūksta autobusų ir viešbučių
Avialinijų „Heston Airlines“ skrydžių vykdymo viceprezidentas Tomas Nemeika sako, kad oro uostų ar oro erdvės uždarymai Lietuvoje nebėra netikėtas reiškinys, todėl aviacijos ir turizmo sektorius tokioms situacijoms pasirengęs geriau nei anksčiau. Tačiau kiekvienas ribojimas vis tiek reiškia skubų orlaivių rotacijų, įgulų darbo ir skrydžių programos koregavimą.
Pasak T. Nemeikos, susiduriama su autobusų, skirtų keleiviams vežti, ir apgyvendinimo vietų trūkumu. Kaunas, kaip artimiausias atsarginis oro uostas, nėra tinkamai pritaikytas vienu metu aptarnauti tokį keleivių ir orlaivių skaičių. Dėl to žmonėms tenka ilgiau laukti lėktuvuose, užtrunka bagažo iškrovimas, o daliai keleivių ne visada leidžiama išlipti Kaune, jei planuojama sulaukti oro erdvės atidarymo ir tęsti kelionę į Vilnių. Kai kuriais atvejais skrydžiai nukreipiami ir į kitų šalių oro uostus.
Avialinijoms kiekvienas toks pokytis reiškia papildomas išlaidas. Jos taip pat atsakingos už saugų ir sklandų keleivių grįžimą į numatytą vietą.
Jeigu skrydis nukreipiamas į kitą oro uostą arba atidedamas, aviakompanija turi padengti papildomas nusileidimo, antžeminio aptarnavimo, degalų, keleivių vežimo ir apgyvendinimo išlaidas. Ji taip pat privalo pasirūpinti, kad keleiviai kuo greičiau ir sklandžiau būtų grąžinti į Vilnių bei gautų visą jiems priklausančią pagalbą.
„Coral Travel“ Baltijos šalių rinkodaros vadovė O. Belova primena, kad, priklausomai nuo laukimo trukmės ir skrydžio atstumo, oro vežėjas turi nemokamai suteikti maisto bei gėrimų. Jei skrydis nukeliamas į kitą dieną, keleiviams turi būti suteikta nemokama nakvynė viešbutyje ir pervežimas iki jo.
Be to, oro vežėjas turi sudaryti galimybę keleiviams du kartus paskambinti, išsiųsti elektroninius laiškus ar žinutes.
Jeigu skrydis vėluoja ilgiau nei penkias valandas, keleivis gali atsisakyti kelionės ir per septynias dienas susigrąžinti visą bilieto kainą. Keliaujant su persėdimu taip pat suteikiama teisė grįžti į pradinį išvykimo tašką.
Ši pagalba turi būti suteikta ir ypatingomis aplinkybėmis, įskaitant blogą orą. Jei aviakompanija neprisiėmė priklausančių įsipareigojimų, keleiviams patariama saugoti čekius, nes pagrįstas išlaidas vėliau galima susigrąžinti. Keliaujantieji su kelionių organizatoriumi turėtų kreiptis į jį, o savarankiškai keliaujantys žmonės – tiesiogiai į savo oro bendrovę.
ES taisyklės numato keleivių apsaugą
Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja kelionių organizatorių užtikrinti tinkamą kelionės paslaugų teikimą. Vis dėlto dėl ypatingų aplinkybių, tokių kaip ekstremalios oro sąlygos ar saugumo grėsmės, jis neprivalo kompensuoti keleivių patirtų nuostolių. Tokiais atvejais organizatorius turi pasirūpinti keliautojų apgyvendinimu iki trijų naktų ir padėti jiems grįžti namo.
O. Belova taip pat sakė, kad šiemet ES šalys susitarė dėl atnaujintų oro keleivių teisių. Jas planuojama įgyvendinti 2027 metų rugpjūtį.
Vienas iš numatomų pakeitimų – aviakompanijų pareiga per 96 valandas nuo keleivio atvykimo informuoti jį apie turimas teises ir paaiškinti, kaip pateikti prašymą dėl kompensacijos, jeigu vėlavimas suteikia teisę ją gauti.
Keleiviai prašymą dėl kompensacijos galės pateikti per devynis mėnesius, o oro bendrovės turės ją išmokėti per 30 dienų.
Atnaujintomis taisyklėmis taip pat numatoma uždrausti aviakompanijoms anuliuoti atgalinį bilietą vien todėl, kad keleivis nepasinaudojo pirmąja jungtinio skrydžio dalimi. Tokiu būdu keliautojams būtų suteikta daugiau apsaugos.
Oro erdvė Lietuvoje ribojama ne tik dėl rūko, stipraus vėjo ar kitų meteorologinių reiškinių. Pastaraisiais metais papildomų saugumo iššūkių kelia iš Baltarusijos atskrendantys kontrabandiniai oro balionai ir dėl karo Ukrainoje galimai nuklydę, perimti ar nukreipti koviniai dronai.
Dažniausiai nukenčia Vilniaus oro uosto veikla, todėl LTOU skrydžius stengiasi nukreipti į alternatyvias vietas. Lėktuvai dažniausiai leidžiasi Kauno, Rygos, Gdansko ir Varšuvos oro uostuose, o kartais – ir Stokholmo Arlandos oro uoste.
