Kiekvienas europietis per metus galėtų išgerti vienu bokalu alaus mažiau, o sutaupytus pinigus skirti Ukrainai. Tokį pasiūlymą, kaip rašo delfi.lv, prieš ketvirtadienį Briuselyje vykusį Europos lyderių susitikimą išsakė Latvijos premjeras Andris Kulbergs.
Jis pabrėžė, kad Ukrainai būtina toliau teikti paramą, taip pat stiprinti ir geriau koordinuoti sankcijas Rusijai.
Latvijos vyriausybės vadovas paragino europiečius mažiau dėmesio skirti savo patogumui ir prisiminti, kad pagalba Ukrainai reikalauja finansinių išteklių. Jo teigimu, atsisakius vieno alaus bokalo per metus, sutaupytas lėšas būtų galima panaudoti Ukrainai remti.
Pasak A. Kulbergo, europiečiai gali sau leisti per metus išgerti vienu alumi mažiau, o Ukrainai šie pinigai reikalingi jau dabar. Jo vertinimu, vienas alus yra tik išlaidos, tačiau Ukrainai tai gali reikšti gyvybės kainą.
Latvija Briuselyje reikalaus 7 mlrd. eurų
Į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje atvykęs A. Kulbergas žurnalistams taip pat sakė, kad Latvija derybose dėl naujo Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto toliau reikalaus papildomų 7 mlrd. eurų rytiniam Bendrijos flangui stiprinti.
Premjeras teigė, kad Europa negali tikėtis, jog Latvija savo sienos, kuri kartu yra ir ES išorės siena, saugumą ilgą laiką užtikrins skolintomis lėšomis.
A. Kulbergo manymu, toks reikalavimas yra pagrįstas ir realistiškas, nes Europa supranta, kad susilpnėjus Latvijos sienai susilpnėtų ir pati Europa.
Anksčiau Latvijos parlamento komisijai premjeras aiškino, kad papildomo finansavimo prašymas susijęs su Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės poveikiu ES rytinio flango valstybių ekonomikoms.
Jis rėmėsi Europos Komisijos duomenimis: dėl geopolitinės grėsmės prie rytinės ES išorės sienos esančiose valstybėse infliacija buvo 3,7 procentinio punkto didesnė nei ES vidurkis. Be to, vidutinis BVP augimas 2022–2023 metais buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei prognozuota visai Europos Sąjungai.
Vertindamas tokio poveikio pasekmes per septynerius metus, A. Kulbergas Latvijos ekonominius nuostolius įvertino maždaug 7,43 mlrd. eurų. Dėl to šalis prašo apie 7 mlrd. eurų papildomo finansavimo, o visos ES rytinio flango valstybės iš viso siekia 54 mlrd. eurų.
Latvijos poziciją, pasak premjero, remia Lietuva ir Estija. Paramos taip pat išreiškė Suomija, Lenkija bei Rumunija. Baltijos šalių iniciatyva į Europos Vadovų Tarybos išvadas jau įtraukta nuostata apie ypatingą rytinio flango padėtį.
Jei papildomas finansavimas būtų skirtas, Latvija galėtų patenkinti svarbiausius poreikius, įskaitant žemės ūkio sektoriaus ir strategiškai svarbaus projekto „Rail Baltica“ finansavimą.
Dėl ES biudžeto susitarti nebus paprasta
A. Kulbergas pripažino, kad derybos dėl kito ES daugiamečio biudžeto bus sudėtingos. Šiuo metu siūlomas biudžeto dydis nepriimtinas kelioms šalims, kurios į Bendrijos biudžetą įmoka lėšų.
Bendro susitarimo tikimasi sulaukti šių metų gruodį, o kitas derybų etapas numatytas spalį.
Europos Komisija pasiūlė 2028–2034 metų biudžetą, kurio vertė siekia maždaug 1,76 trln. eurų. Ši suma apskaičiuota 2025 metų kainomis, įvertinus infliaciją.
Oficialiai daugiamete finansine programa vadinamam biudžetui turi pritarti visos 27 ES valstybės narės. Tačiau fiskalinio taupumo besilaikančių šalių grupė, dažnai vadinama taupiosiomis ES narėmis, dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą laiko nepriimtinu.
