Atvėsę rudens orai daugeliui gyventojų reiškia prasidėjusį šildymo sezoną. Tačiau namus malkomis ar kitu kietuoju kuru šildantys žmonės turėtų rūpintis ne tik šiluma, bet ir saugumu – svarbu tinkamai prižiūrėti kaminą bei pasirinkti tinkamą kurą.
Beveik dešimtmetį kaminkrėčio darbą dirbantis Tadas Lagunovičius naujienų portalui tv3.lt pasakojo susiduriantis su įvairiomis situacijomis. Vieną kartą iš vieno kamino jam teko išsemti net 18 kibirų suodžių. Specialisto teigimu, tokią sankaupą dažniausiai lemia netinkami žmonių įpročiai, kurių galima išvengti atsakingai kūrenant.
Prieš pradedant kūrenti verta pasikviesti specialistą
T. Lagunovičius geriausiu pasiruošimu šildymo sezonui laiko profilaktinę kamino patikrą ir valymą dar prieš pradedant kūrenti. Tuomet specialistas gali įvertinti, ar konstrukcija tvarkinga, o gyventojai sezoną pradeda ramiau.
Kaminkrėtys pabrėžė, kad kiekvienais metais kamino būklė gali skirtis, nes žmonės naudoja nevienodą kurą ir kūrena skirtingai. Jei krosnis prižiūrima tinkamai, o kuras deginamas teisingai, dažniausiai pakanka vieno kokybiško valymo per metus.
Priešgaisrinė tarnyba rekomenduoja kaminą valyti du kartus per sezoną, tačiau devynerių metų darbo patirtį turintis T. Lagunovičius teigia, kad vieno gero valymo per metus paprastai užtenka. Dažniau valyti reikia tuomet, kai naudojamos šlapios malkos, kūrenama per žema temperatūra arba nepaisoma specialisto pastabų.
Patikrinti reikia ir kamino konstrukciją
Vien kamino vidaus išvalyti nepakanka – būtina įvertinti ir jo konstrukcijos būklę. T. Lagunovičius dirba įvairaus amžiaus namuose, kai kuriems jų yra 50 ar net 100 metų, todėl kaminai neretai būna aptrupėję arba suskilę.
Atvykęs pas klientus specialistas dažnai prašo patekti į palėpę, jei tokia yra, ir apžiūrėti kaminą. Ši patalpa paprastai būna sausa, todėl įtrūkimai ar nesandarumas gali kelti gaisro pavojų.
Jeigu kamine matyti įtrūkimų ar kondensato pėdsakų, vien jo užtinkavimas dažniausiai tėra laikinas sprendimas. Kaminkrėčio teigimu, nesandariam kaminui patvaresnė ir saugesnė išeitis – įrengti metalinį įdėklą.
Kamino stogelis taip pat turi ir privalumų, ir trūkumų. Jis saugo konstrukciją nuo lietaus bei mažina drėgmės patekimą. Vis dėlto užsidegus stipriai suodžiais užterštam kaminui stogelis gali padidinti pavojų stogui: liepsna gali pakilti net apie du metrus virš kamino, atsitrenkti į stogelį, o kibirkštys pasklisti ant stogo. Be to, netinkamai sumontuotas stogelis gali pabloginti trauką.
Didžiausią pavojų kelia ne visi suodžiai
Kūrenant kamino viduje neišvengiamai susidaro suodžių, tačiau jų savybės gali būti skirtingos. Kai kūrenama sausomis malkomis ir palaikoma aukšta temperatūra, susidaro purūs, lengvi suodžiai. Jų paprastai būna nedaug, o užsidegimo tikimybė – maža.
Daug pavojingesnės yra dervos, dar vadinamos „blogaisiais“ suodžiais. Jos kaupiasi kūrenant šlapiomis malkomis arba nepakankamai karštai. T. Lagunovičius nurodo, kad maždaug 60 laipsnių kūrenimo temperatūra yra kritinė riba – jai nukritus pradeda formuotis dervų sankaupos.
Tokie suodžiai yra kieti ir lengvai užsidega. Kilus kamino gaisrui jie gali ilgai degti, todėl kyla didelių problemų.
Į pakurą patenka net buitinės atliekos
Sauga priklauso ne tik nuo kūrenimo būdo, bet ir nuo to, kas patenka į pakurą. Per savo darbo metus kaminkrėtys matė atvejų, kai gyventojai degino įvairias buitines bei stambiąsias atliekas.
Kai kurie žmonės į krosnį įmeta net visą šiukšlių maišą, o specialistas yra radęs ir padangų likučių. Plastiko ar drabužių deginimas ypač pavojingas, nes šios medžiagos turėtų būti tinkamai utilizuojamos, o patekusios į krosnį smarkiai užteršia kaminą dervomis.
Problemų gali kilti ir deginant baldines plokštes ar iš jų pagamintas granules. Tokių granulių naudojimas gali sutrumpinti granulinio katilo degiklio tarnavimo laiką, palyginti su įprastomis granulėmis.
Granulės patogios, o briketai – ekonomiški
Pats T. Lagunovičius pasirinko granulinį katilą ir jį vertina dėl patogumo bei nedidelės priežiūros. Vis dėlto toks šildymas yra brangesnis, todėl būtina rinktis kokybiškas granules.
Specialistas pasakojo, kad jo mama granulinį katilą naudoja jau trejus metus ir prie malkų grįžti neketina. Toks sprendimas ypač palengvina kasdienybę vyresniems žmonėms arba tiems, kurie negali daug laiko skirti kūrenimui.
Granulinį katilą, išėmus degiklį, galima kūrenti ir malkomis. Tai buvo naudinga žiemą, kai granulių kainos buvo aukštos. T. Lagunovičius taip pat priminė apie valstybės paramą granulinio katilo įsirengimui.
Nors granules jis laiko geriausiu pasirinkimu, finansiškai ekonomiškiausiais įvardija briketus. Juos patogu sandėliuoti, nereikia pjauti ar skaldyti. Po granulių, jo vertinimu, rikiuojasi briketai, o tik tada – malkos.
Renkantis malkas specialistas pateikia trumpą atsakymą: jos turi būti sausos. Dėl didelių kuro kainų žmonės neretai įsigyja šviežiai paruoštas, dar nespėjusias išdžiūti malkas, o tai didina kamino užterštumą.
Per žema temperatūra – viena dažniausių klaidų
Tinkamiausia kūrenimo temperatūra, pasak T. Lagunovičiaus, yra 70 laipsnių ir svarbiausia ją palaikyti pastovią. Pavojinga situacija susidaro tada, kai katilas įkaitinamas iki 80 ar 90 laipsnių, o vėliau ugnis prislopinama ir temperatūra nukrenta iki 50–60 laipsnių.
Dažnai taip nutinka dėl netinkamai parinkto katilo. Jei jis per galingas namui, 70 laipsnių temperatūra gyventojams gali būti per aukšta, todėl jie pradeda kūrenti vėsiau. Dėl to greičiau užsiteršia ir kaminas, ir pats pečius.
Specialistas pataria dėl katilo pasirinkimo konsultuotis su profesionalais, kurie įvertintų namo šiluminę varžą, plotą ir kitus parametrus.
Senoje koklinėje krosnyje tikslią temperatūrą išlaikyti sudėtinga, tačiau galima išvengti smilkimo. Į pakurą nereikėtų iš karto prikrauti daug malkų – geriau dažniau dėti po vieną ar kelias pliauskas, kad vyktų normalus degimas, o temperatūrą reguliuoti durelėmis.
Dervoms pašalinti paprasto šepečio nepakanka
Kaminą gyventojas gali mėginti valyti pats, tačiau sėkmė priklauso nuo to, kas jame susikaupė. Paprastus, purius suodžius galima pašalinti prekybos centre įsigyjamu šepečiu, tačiau dervoms reikia specialių įrankių.
Esant dervų sankaupoms gali padėti kamino valymo milteliai. Jie kainuoja apie penkis eurus. Panaudojus šią priemonę suodžiai sukietėja ir tampa panašūs į morengą, todėl vėliau juos lengviau pašalinti įprastu šepečiu. Vis dėlto toks būdas tinka ne kiekvienai situacijai.
Valant kaminą iš apačios taip pat galima pažeisti metalinio įdėklo sujungimus. Jei jie pasislenka, susidaro susiaurėjimas, kuriame suodžiai pradeda kauptis dar greičiau.
Kamino vidaus būklę galima preliminariai įvertinti ir telefonu. T. Lagunovičius apšviečia kamino vidų prožektoriumi ir nufotografuoja jį telefonu. Jei nėra galimybės užlipti ant stogo, gyventojas taip pat gali padaryti nuotrauką, ją padidinti ir įvertinti, kiek sienelės užterštos.
Saugiam šildymo sezonui svarbiausi trys dalykai: kokybiškas ir sausas kuras, tinkama bei pastovi kūrenimo temperatūra ir reguliariai prižiūrimas kaminas.
