Prieš Visų Šventųjų dieną ir Vėlines kapų puošimas daugeliui yra įprasta tradicija, tačiau tuo metu smarkiai išauga ir išmetamų atliekų kiekis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė anksčiau yra nurodžiusi, kad prieš šias šventes atliekų kiekiai išauga beveik dvigubai. Todėl verta pagalvoti, kaip artimųjų kapus sutvarkyti pagarbiai, bet kartu kuo tvariau.
Gėlėms siūlo rinktis natūralesnes alternatyvas
Kapinėse dažnai galima pamatyti gyvų ir dirbtinių gėlių, iš jų sukurtų puokščių bei vainikų. Specialistė ragina vertinti ne tik dekoracijų išvaizdą, bet ir jų poveikį aplinkai.
VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Aušros Zigmontienės teigimu, tvaresnis pasirinkimas yra gyvos gėlės. Nuvytę augalai, tinkamai išrūšiuoti ir išmesti į žaliųjų atliekų konteinerį, gali būti perdirbami į kompostą, kuris vėliau naudojamas dirvožemiui atgaivinti.
Dar geresniu sprendimu ji laiko daugiamečius, visžalius augalus. Jie ilgai puošia kapą ir nereikalauja daug priežiūros. Taip pat galima rinktis iš sezoninių arba džiovintų gėlių, augalų, eglių šakelių, kankorėžių, šermukšnių ir kitų natūralių medžiagų pagamintas puokštes.
Dirbtines gėles žmonės renkasi dėl jų patvarumo, ypač kai artimųjų kapai yra toli nuo gyvenamosios vietos. Vis dėlto jų sudėtis dažnai būna įvairi: jose naudojamas plastikas, metalas ir tekstilė. Dėl to tokios dekoracijos praktiškai neperdirbamos ir galiausiai patenka į sąvartynus arba atliekų deginimo įrenginius. Jei dirbtinės gėlės nuplaunamos, sutvarkomos ir naudojamos ne vieną sezoną, toks sprendimas nėra pats blogiausias.
Per didelis žvakių kiekis gali tapti bereikalingomis atliekomis
Vėlinių simboliu laikomos žvakės taip pat greitai virsta atliekomis. Mokslininkė ragina susimąstyti, ar ant kapo būtina uždegti 10, 15 ar 20 žvakių, nes artimųjų atminimas nebūtinai išreiškiamas didelėmis puokštėmis ir daugybe žvakių.
Tvaresnė alternatyva – daugkartinės stiklinės ar iš kitos medžiagos pagamintos žvakidės. Nors iš pradžių jos gali kainuoti daugiau, vėliau tereikia pakeisti parafinu arba sojų vašku užpildytus įdėklus, todėl atliekų susidaro mažiau.
Plastikines ir stiklines žvakes, kuriose vaškas ar parafinas yra įlietas, galima rūšiuoti tik tada, kai jos visiškai išvalytos. Jei likučių pašalinti nepavyksta, tokias žvakes reikia mesti į mišrių atliekų konteinerį. Išvalytus stiklinius ir plastikinius korpusus, taip pat metalines ar plastikines žvakių viršūnėles reikia išrūšiuoti į tam skirtus konteinerius.
Prie kapinių paprastai įrengiami mišrioms, rūšiuojamoms ir žaliosioms atliekoms skirti konteineriai. Svarbu į juos mesti tik atitinkamos rūšies atliekas. Į rūšiavimo konteinerį patekus žaliosioms ar mišrioms atliekoms, užteršiamas visas turinys ir jo nebegalima tvarkyti kaip antrinių žaliavų.
Ar akmens plokštės tikrai yra tvarus pasirinkimas?
Prie aplinkos taršos prisideda ir dažnos kelionės automobiliu į kapines. Per Vėlines prie artimųjų kapų vyksta žmonės iš skirtingų Lietuvos miestų, todėl specialistė siūlo kooperuotis ir važiuoti kartu. Taip pat galima iš anksto pasidalyti, kas pasirūpins žvakėmis ar gėlėmis.
Automobiliu į kapines tenka važiuoti ne tik per Vėlines, bet ir rūpinantis kapais. Dėl to dalis žmonių kapus visiškai uždengia plokštėmis ar plytelėmis – taip juos reikia rečiau tvarkyti. Tačiau toks sprendimas turi ir trūkumų.
Jei visas kapo plotas padengiamas plokštėmis, sniego tirpsmo ir lietaus vanduo nebegali tinkamai susigerti į dirvožemį. Sumažėjus atviram žemės plotui, vandens filtracija į gruntą tampa ribota. Tai ypač svarbu klimato kaitos sąlygomis, kai vis dažniau pasitaiko intensyvių liūčių ir per trumpą laiką iškrenta daug kritulių.
Pasak doc. dr. A. Zigmontienės, tvaresnė išeitis galėtų būti kapą užpilti akmenukais arba palikti atvirą jo dalį ir apsodinti ją daugiamečiais augalais.
