Vis daugiau Lietuvos gyventojų prie nuosavų namų įsirengia vaizdo stebėjimo kameras. Jos leidžia matyti, kas lankėsi teritorijoje, ir gali atbaidyti vagis. Tačiau problemų kyla tuomet, kai įrenginys fiksuoja ne tik savininko sklypą, bet ir kaimynų valdą.
Į klausimą, kur baigiasi teisė užtikrinti savo turto saugumą ir prasideda kitų žmonių privatumo apsauga, anksčiau naujienų portalui tv3.lt atsakė „NOOR“ vyresnioji teisininkė Gabrielė Šapkauskaitė.
Kada kameros filmavimas tampa pažeidimu?
Teisininkės teigimu, filmuoti kaimyno teritoriją iš esmės negalima, jei tam nėra aiškaus teisinio pagrindo.
BDAR reikalavimai netaikomi tada, kai stebėjimas vykdomas tik asmeniniais ar namų ūkio tikslais, pavyzdžiui, kamera apima vien savo teritoriją. Vis dėlto, kai į jos matymo lauką patenka kaimyno kiemas, bendro naudojimo erdvė ar kita vieša vieta, ši vadinamoji namų ūkio išimtis nebegalioja.
Tokiu atveju turi būti laikomasi visų BDAR nuostatų: būtinas teisėtas filmavimo pagrindas, žmonės turi būti tinkamai informuojami, o renkamų duomenų kiekis – kuo mažesnis.
G. Šapkauskaitė pabrėžė, kad be BDAR taikomi ir kiti teisės aktai, ginantys privataus gyvenimo neliečiamybę. Vien noras apsaugoti savo turtą ar automobilį nesuteikia teisės stebėti svetimą teritoriją. Tai yra patvirtinę ir Lietuvos teismai, nagrinėję gyventojos skundą dėl kaimyno įrengtos kameros.
Toks pats principas galioja ir bendrijose bei daugiabučiuose. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) yra nurodžiusi, kad net saugumo sumetimais įrengta kamera gali pažeisti teisės aktus.
Kaip išvengti problemų?
Situaciją galima išspręsti techniškai. VDAI rekomenduoja pakoreguoti kameros filmavimo kampą arba naudoti vaizdo uždengimo ir suliejimo funkcijas, kad kaimyno teritorija nebūtų fiksuojama.
