Irane dingusios Lietuvos pilietės Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė galimai laikomos ne policijos areštinėje, o nežinomame name. Tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo Daivos sesuo Rūta Korsakienė, teigianti, kad tokią informaciją pavyko gauti per Irane esančius kontaktus.
Advokatas: sąžiningo teismo tikėtis beveik neįmanoma
Advokatas Gintaras Černiauskas žmonėms, planuojantiems keliauti į rizikingas valstybes, pirmiausia pataria įvertinti, ar tokia kelionė apskritai verta galimos grėsmės. Ypač reikėtų vengti šalių, su kuriomis Lietuva nepalaiko diplomatinių santykių.
Pasak jo, į tokias valstybes vis dėlto išvykę žmonės turėtų nuolat palaikyti ryšį su artimaisiais. Tokiu atveju nelaimės atveju būtų galima greičiau reaguoti ir bent apytiksliai žinoti, kur ieškoti dingusio žmogaus.
Jeigu keliautojai susiduria su nelaime, jų artimieji turėtų kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją. Advokato vertinimu, jei lietuvės iš tiesų yra sulaikytos, jas bandyti išlaisvinti būtų įmanoma tik diplomatiniais kanalais.
G. Černiauskas taip pat pabrėžė, kad tikėtis teisingo ir sąžiningo teismo Irane būtų praktiškai beviltiška.
Informaciją tektų rinkti diplomatiniais kanalais
Situaciją apsunkina tai, kad Lietuva ir Iranas nepalaiko diplomatinių santykių. Advokatas teigė neturintis iliuzijų, kad Irano teisėsaugą ar politinę valdžią būtų galima paveikti iš išorės.
Jo teigimu, būtent diplomatiniais kanalais reikėtų aiškintis, kur galėjo būti išvežtos moterys, kas joms nutiko ir dėl kokių priežasčių jos galėjo būti sulaikytos. G. Černiausko vertinimu, šios priežastys gali būti išgalvotos ir neturėti nieko bendro su tikrove.
Užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje nurodo, kad Irane Lietuva turi garbės konsulą.
Advokatas taip pat svarstė, kad pagalbos būtų galima ieškoti per kitų valstybių atstovybes. Jo manymu, tinkamas kanalas galėtų būti Švedijos atstovybė, nes geriau rinktis Europos šalį, kuri vis dar palaiko kontaktą su Iranu. Dar vienu galimu tarpininku jis įvardijo Šveicarijos ambasadą, kadangi Šveicarija, pasak jo, ilgą laiką palaikė ryšį ir tarpininkavo dalijantis informacija tarp JAV ir Irano.
URM ragina iš Irano nedelsiant išvykti
Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad dėl tebesitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose saugumo padėtis Irane ir visame regione išlieka itin jautri, nestabili bei sunkiai prognozuojama.
Ministerija primena Lietuvos piliečiams rekomendaciją kuo skubiau išvykti iš Irano ir papildomai ragina atsisakyti kelionių į šią valstybę. URM įspėja, kad galimi neteisėti veiksmai Lietuvos piliečių atžvilgiu, įskaitant neteisėtą sulaikymą ar areštą.
Galimybės suteikti konsulinę ir teisinę pagalbą sulaikytiems ar į nelaimę patekusiems Lietuvos piliečiams, ministerijos teigimu, yra labai ribotos arba jų apskritai nėra. Regione esantys žmonės raginami sekti naujausias žinias ir kelionių rekomendacijų atnaujinimus.
Ministerija turi duomenų apie galimą lietuvių sulaikymą
URM naujienų portalui tv3.lt patvirtino turinti informacijos, kad dingusios Lietuvos pilietės galėjo būti sulaikytos Irane. Ministerija teigia visais prieinamais kanalais aiškinanti įvykio aplinkybes, siekianti gauti oficialių duomenų, bendradarbiaujanti su Europos Sąjungos partneriais ir pasitelkianti kitas galimybes, kad moterims būtų suteikta reikalinga pagalba.
Kartu URM dar kartą paragino Lietuvos piliečius nevykti į Iraną, o šalyje esančius žmones – kuo greičiau iš jos išvykti.
Sesuo teigia, kad moterys gali būti laikomos neoficialioje vietoje
R. Korsakienė pasakojo, kad spalio 19 dieną, pirmadienį, jai paskambino iš Turkijos ambasados. Ši ambasada bandė koordinuoti veiksmus su Irane esančiu Lietuvos garbės konsulu ir kelis kartus siuntė tikrinti informacijos. Anot sesers, taip buvo išsiaiškinta, kad abi moterys sulaikytos.
Vėliau su R. Korsakiene susisiekė ir moteris, kurios vyras yra Irano pilietis bei turi daug pažinčių šalyje. Pasak sesers, šis vyras išsiaiškino, kad lietuvės laikomos nebe areštinėje ar policijoje, o kažkokiame name.
R. Korsakienė teigė, kad Irano institucijos galimai neužregistravo moterų sulaikymo, todėl oficialioje sistemoje jos esą neegzistuoja. Tokiu atveju, jos manymu, laikymas neoficialioje vietoje gali užsitęsti net mėnesį – kol valdžia nuspręs moteris paleisti arba įtraukti į sistemą kaip sulaikytąsias.
Erikos tarnyba kariuomenėje galėjo sukelti įtarimų
Viena iš dingusių moterų, Erika Šlimaitė, Lietuvos kariuomenėje tarnavo 2010–2014 metais. Daivos sesers šaltinių teigimu, ši aplinkybė galėjo turėti įtakos sulaikymui.
R. Korsakienė pasakojo, kad žmonės, padedantys aiškintis situaciją per Irano giminaičius, teiravosi, ar kuri nors iš moterų nėra politikė, svarbus asmuo arba susijusi su kariuomene. Vėliau paaiškėjus, kad E. Šlimaitė kariuomenėje tarnavo, situacija, pasak sesers, tapo sudėtingesnė, nes kariuomenėje tarnavęs žmogus Irane gali būti traktuojamas kaip šnipas.
Artimieji susiduria su kalbos barjeru
R. Korsakienė taip pat pasakojo, kad prie bylos paskirtas asmuo nemoka anglų kalbos. Dėl to esą sunku bendrauti su užsieniečiais, kurie bando padėti išsiaiškinti moterų likimą.
Pasak Daivos sesers, pagalbos pasiūlė daug Irane gyvenančių ar artimųjų šioje šalyje turinčių užsieniečių. Tačiau, jos teigimu, už bylą atsakingas asmuo pats nebendrauja su angliškai kalbančiais žmonėmis ir nurodė artimiesiems informacijos ieškoti patiems.
R. Korsakienė tvirtino, kad dėl šios priežasties didžiąją dalį informacijos nuo penktadienio renka pati, ieškodama kontaktų ir bandydama susidėlioti galimą įvykių vaizdą.
Erikos pažįstama: kelionės buvo tapusios jos gyvenimo būdu
Erikos pažįstama pasakojo, kad kelionės moters gyvenime užėmė svarbią vietą. E. Šlimaitė pradėjo keliauti po to, kai persikėlė gyventi į Norvegiją, kur abi moterys susipažino. Iš pradžių ji keliavo po Norvegiją, o vėliau aplankė vis daugiau šalių.
Pažįstamos teigimu, Erika buvo drąsi ir mėgo ekstremalesnes patirtis, tačiau suprato kelionių metu kylančią riziką. Ji taip pat neatmetė galimybės, kad prie Erikos paskyros galėjo prisijungti jos šeimos nariai.
Į Lietuvą viena moterų turėjo grįžti spalio 21-ąją
Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė–Šatkauskienė tv3.lt nurodė, kad viena iš moterų iš kelionės turėjo grįžti spalio 21 dieną, trečiadienį, tačiau jokių žinių apie ją nėra.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusių asmenų paieškos. Pareigūnai atlieka proceso veiksmus, tikrina informaciją ir bendradarbiauja su užsienio teisėsaugos institucijomis bei kitomis tarnybomis. Tyrimas pradėtas gavus moterų artimųjų pareiškimus.
Erika buvo aplankiusi 65 šalis
Erika yra rašiusi, kad ilgą laiką keliones derino su darbu ir laisvadieniais, tačiau vėliau norėjo daugiau laiko skirti mėgstamai veiklai.
Ji nurodė aplankiusi 65 šalis ir siūlė kitiems padėti pasiruošti kelionėms į jas: sudaryti maršrutus, patarti dėl dokumentų, pasidalyti patikimų gidų ir vietinių turų organizatorių kontaktais bei atkreipti dėmesį į praktines aplinkybes, kurios ne visuomet paaiškėja planuojant kelionę.
E. Šlimaitę labiausiai domino įdomesnės, mažiau turistinės kryptys ir įvairesnės nakvynės. Ji taip pat pabrėžė, kad keliauti galima pigiau, tačiau tam kartais reikia atsisakyti dalies patogumo.
Policija prašo visuomenės pagalbos
Policijos duomenimis, spalio 7 dieną iš Lietuvos į Turkiją, o iš ten – į Iraną išskrido dvi moterys: 1992 metais gimusi Daiva Zakažauskaitė ir 1983 metais gimusi Erika Šlimaitė.
Manoma, kad jos galėtų būti Irane, tačiau tiksli jų buvimo vieta nežinoma, todėl moterys laikomos dingusiomis be žinios. Informaciją apie jų buvimo vietą turintys žmonės prašomi susisiekti su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja Jovita Morozoviene telefonu +370 700 56556, mobiliuoju telefonu +370 670 21248, el. paštu [email protected] arba skubiosios pagalbos numeriu 112.
