Į Lietuvą jau atvyko pirmieji naujos amerikiečių karių rotacijos kariai. Nors kol kas jų yra nedaug, per mėnesį kartu su karine technika turėtų atvykti apie tūkstantis JAV karių. Lietuvos politikai vis dar tikisi, kad Vašingtoną pavyks įtikinti šalyje įkurti ir nuolatinę JAV karių bazę.
Vis dėlto, nors Donaldas Trumpas šią idėją yra įvertinęs palankiai, Pentagone kol kas jokio proveržio nėra. Tuo metu net ir rotacinės amerikiečių pajėgos erzina Kremlių bei Aliaksandrą Lukašenką. Baltarusijos režimo vadovas toliau tvirtina, esą Vakarai rengiasi pulti Rusiją ir Baltarusiją.
Į Lietuvą sugrįžta amerikiečių kariai
Dar per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją, 2019 metais, JAV nusprendė Lietuvoje dislokuoti rotacinį sunkųjį karių batalioną. Tai buvo reikšmingas pokytis, o amerikiečių karinės technikos atvykimą dalis Lietuvos gyventojų pasitiko dėkodami.
Šiemet nutrūkus karių rotacijai, kilo klausimų, ar Lietuva neliks be JAV karių apsaugos. Valdžios atstovai tuomet tikino, kad rotacija bus atnaujinta. Vakar į šalį atvyko pirmieji naujos pamainos kariai.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, kad pirmąją dieną į Lietuvą atvyko iki 100 karių. Dar numatyta 10–12 tokių atvykimų, o iki lapkričio vidurio šalyje turėtų būti dislokuoti abu batalionai.
Iš viso į Pabradę sugrįš apie tūkstantis JAV karių. Vienas batalionas bus sunkusis ir turės tankus „Abrams“, o kitas – inžinerinis.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis amerikiečių karių sugrįžimą vadina vienu svarbiausių veiksnių, stiprinančių Lietuvos gynybą ir bendras atgrasymo pastangas.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala aiškina, kad Rusija baiminasi JAV, o NATO atgrasymo principas reiškia: kuo daugiau amerikiečių yra rytiniame Aljanso sparne ir Lietuvoje, tuo saugesnis tampa visas regionas. Pasak jo, Maskva tai pastebi ir tuo nesidžiaugia.
Nuolatinės bazės klausimas nejuda
Į Lietuvą atvykę JAV kariai čia bus iki kitų metų vidurio. Vėliau juos teoriškai turėtų pakeisti kita rotacija. Tačiau Lietuva, sekdama Lenkijos pavyzdžiu, siekia, kad Vašingtonas šalyje įkurtų nuolatinę karių bazę.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva pateikė pakankamai argumentų ir pavyzdžių, jog galėtų amerikiečiams pasiūlyti geriausias sąlygas.
Nors Donaldas Trumpas apie tokią galimybę atsiliepė pozityviai, konkrečių pokyčių kol kas nėra. D. Matulionis sako, kad klausimas Pentagone nepajudėjo, todėl Krašto apsaugos ministerija turėtų pradėti tiesiogines diskusijas su JAV gynybos institucija.
TV3 žiniomis, ministerija šiuo metu dar rengia pasiūlymą ir pristatymą, kuriuo ketina sudominti Pentagono planuotojus.
L. Kojala ragina kelti maksimalius tikslus, net jeigu šiandien jie neatrodo itin realistiški.
Kalbos apie bazę piktina Minską ir Maskvą
Vien diskusijos apie nuolatinį JAV karių buvimą Lietuvoje nepatinka nei Kremliui, nei kaimyninės Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai.
A. Lukašenka teigia, kad Europos valstybės, tarp jų ir Lietuvos kaimynės, beprecedentiškai didina karines išlaidas, taip pat plečia karinių pratybų mastą ir dažnį. Jo vertinimu, tai rodo Vakarų pasirengimą galimam konfliktui.
Baltarusijos vadovas tvirtina, kad Vakarai esą planuoja pulti Rusiją ir Baltarusiją, todėl Baltarusijos kariuomenė turi rengtis karui. Jis taip pat pareiškė, kad galima agresija galėtų kilti tik iš Vakarų, o ne iš Baltarusijos pusės.
D. Matulionis tokius A. Lukašenkos teiginius vertina kaip dar vieną jau anksčiau girdėtų pareiškimų seriją.
Tuo metu Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba paskelbė naują informaciją apie Rusijos planus Europoje. Tarnyba teigia, kad Kremlius neatsisako galimos karinės konfrontacijos su NATO scenarijaus.
Ukrainos žvalgybos vertinimu, būtų klaidinga manyti, kad Rusija atsisakė tiesioginio karinio konflikto su Europa perspektyvos. Priešingai, Maskva tai laiko vienu iš galimų karinių konfliktų scenarijų iki 2045 metų. Šeši iš jų susiję su Šiaurės Europa, taip pat rengiami scenarijai, kuriuose minimos Lenkija ir Baltijos šalys.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius sako, kad į Ukrainos žvalgybos informaciją ignoruojant žvelgti negalima, tačiau ją būtina palyginti su Lietuvos turimais duomenimis. Jis taip pat pripažįsta, kad kai kuriais atvejais ukrainiečių vertinimuose gali būti ne tik žvalgybinės informacijos, bet ir tam tikrų interesų.
Lietuvos žvalgyba ramina, kad šiuo metu plataus masto puolimo tikimybė yra maža. Vis dėlto atskirai išskiriamos hibridinės grėsmės. Po įvykių Latvijos pasienyje įspėta ir apie panašių išpuolių prie Lietuvos sienos galimybę.
R. Sinkevičius teigia negalintis atskleisti daug detalių, nes dalis informacijos yra slapta, tačiau ji susijusi su galimais neramumais Lietuvos pasienyje.
Vidaus reikalų ministras pranešė, kad prašo pratęsti karių pagalbą pasieniečiams, saugantiems sieną su Kaliningradu. Kariai pasienyje turėtų likti iki lapkričio.
