Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako suprantantis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) argumentus, kodėl artėjant metų pabaigai panaudota tik kiek daugiau nei 45 proc. gynybai numatytų lėšų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad pirkimus vykdančios institucijos turėtų veikti gerokai sparčiau.
Ketvirtadienį Žinių radijui ministras pirmininkas teigė nesąs visiškai patenkintas susidariusia padėtimi. Pasak jo, spalio viduryje iš 4,8 mlrd. eurų išleidus maždaug pusę lėšų, likusią dalį per spalį, lapkritį ir gruodį panaudoti neatrodo pakankamai nuoseklu ar gerai suplanuota.
M. Sinkevičius teigė ne kartą KAM ministrui Robertui Kaunui kėlęs klausimą, kodėl mokėjimai nevykdomi tolygiau per visus ketvirčius. Premjeras sakė suprantantis ministerijos paaiškinimą, kad sutartys jau sudarytos ir įsipareigojimai prisiimti, tačiau mokėjimai numatyti metų pabaigoje. Jį esą taip pat patikino, kad situacija bus suvaldyta ir viskas bus gerai.
Premjeras taip pat atkreipė dėmesį, kad Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė krašto apsaugai buvo numačiusi 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o dabar finansavimas viršija 5 proc. Tačiau šias lėšas vis dar turi administruoti tas pats aparatas.
M. Sinkevičiaus vertinimu, institucijos turėtų ne tiek didinti darbuotojų skaičių ar steigti naujus etatus, kiek paspartinti veiklą ir plačiau naudoti technologinius sprendimus. Jis taip pat neatmetė galimybės kai kuriuos pirkimus centralizuoti, užuot visada taikius įprastą procedūrą. Premjeras šį procesą palygino su treniruotėmis: pradėjus sportuoti, ilgainiui reikia didinti tempą ir ugdyti „raumenis“.
Kaip skelbė BNS, trečiadienį krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa pranešė, kad panaudota daugiau nei 45 proc. gynybai suplanuotų lėšų. Jo teigimu, tai daroma sparčiau nei praėjusiais metais.
2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas sudaro 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP.
Kitąmet Lietuvos krašto apsaugai planuojama skirti 36 mln. eurų daugiau nei šiemet. Numatyta, kad finansavimas sieks 5 proc. BVP.
