Ligoninės ir sveikatos centrai, bandydami pritraukti trūkstamus gydytojus, vis dažniau pasitelkia finansines paskatas. Panevėžio ligoninė naujam specialistui pasirengusi išmokėti 15 tūkst. eurų „į rankas“ – tokia galimybė būtų suteikta bet kurios srities gydytojui, atvykusiam dirbti į šią įstaigą.
Tačiau Panevėžio ligoninė nėra vienintelė, gydytojus viliojanti pinigais. Kai kurios gydymo įstaigos siūlo net 50 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Vis dėlto pačios įstaigos pripažįsta, kad tokios priemonės problemą sprendžia tik trumpam.
Šeimos gydytojas Jonas Juščius Pakruojo sveikatos centre dirba trejus metus. Į Pakruojį jis atvyko iš sostinės. Pasak gydytojo, mažesniame mieste jį patraukė atlyginimas, darbo aplinka ir pasiūlyta gyvenamoji vieta.
J. Juščius taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie rajonai siūlo dar didesnes išmokas – Mažeikiuose jos gali siekti 50 tūkst. eurų. Į Pakruojį atvykusiam gydytojui savivaldybė skyrė 24 tūkst. eurų finansinę paskatą, tačiau pats gydytojas pabrėžė, jog sprendimą čia dirbti lėmė ne vien pinigai.
Siūlomos išmokos siekia nuo 15 iki 50 tūkst. eurų
Pakruojo sveikatos centro direktorius Agnius Karmonas teigė, kad per kelerius metus, savivaldybei pradėjus siūlyti 24 tūkst. eurų paskatą į rajoną atvykstantiems gydytojams, čia pradėjo dirbti aštuoni specialistai.
Dalies jų įsipareigojimų penkerių metų laikotarpis dar nesibaigė. Vienas gydytojas sutartą įsipareigojimą nutraukė, tačiau dauguma specialistų Pakruojyje liko dirbti iki šiol, pasakojo A. Karmonas.
Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus nurodė, kad šiuo metu įstaigai trūksta beveik visų sričių gydytojų, be to, ne po vieną specialistą. Pasak jo, buvo atvejų, kai gydytojas pasirinko kitą įstaigą vien todėl, kad ši pasiūlė papildomą naudą, nors Panevėžyje tiko ir atlyginimas, ir darbo sąlygos.
Vadovai abejoja, ar pinigai išspręs gydytojų trūkumą
Siekdama pritraukti naujų specialistų, Panevėžio ligoninė nusprendė siūlyti 15 tūkst. eurų išmoką „į rankas“. Už ją gydytojas turėtų įsipareigoti trejus metus dirbti įstaigoje visu etatu.
Nors gydytojų pasirinkimą ne visada nulemia vien papildoma išmoka, gydymo įstaigų vadovai mano, kad tokia praktika didina konkurenciją ir įtampą tarp ligoninių. A. Karmonas tokias priemones prilygino net tam tikrai desperacijai ir teigė nemanantis, kad tai yra tinkamas būdas spręsti gydytojų trūkumo problemą regionuose, esančiuose toliau nuo Vilniaus ir Kauno.
Gydymo įstaigos tikisi ilgalaikių sprendimų. M. Vaitkus siūlė visoje Lietuvoje suvienodinti gydytojų atlyginimus, kad specialistai galėtų rinktis įstaigą pagal kitus kriterijus, o ne pagal tai, kuri pasiūlo didesnę papildomą išmoką.
Gydytojų trūkumą labiausiai pajunta pacientai. Pas akių ligų gydytoją kai kur tenka laukti metus ar ilgiau, o pas kardiologą – iki pusmečio.
Sveikatos apsaugos ministras sprendimus dėl šios problemos žada pristatyti 2026 metų lapkritį.
