Europos šalyse vykstantys masiniai protestai, kai kur peraugantys į riaušes, gali būti viena iš Vakarams nukreipto hibridinio karo formų. Apie tai viešai prabilo Italijos gynybos ministras. Tuo metu raginimai jungtis prie protestų plinta visame žemyne, taip pat ir Lietuvoje. Seime keliami klausimai, ar stiprindama kariuomenę valstybė nepamiršta institucijų, atsakingų už vidaus saugumą.
Jungtinių Valstijų žiniasklaida, remdamasi žvalgybos informacija, skelbia, kad Vladimiras Putinas nurodė dar labiau suaktyvinti sabotažo operacijas Europoje. Vokietijoje jau fiksuojama šimtai dronų skrydžių, sabotažo atvejų ir šnipinėjimo incidentų.
Riaušės Italijoje vadinamos hibridinio karo dalimi
Savaitgalį šimtatūkstantiniai protestai iš Prancūzijos persikėlė į Italiją. Milane buvo matyti riaušininkų ir vandalų siautėjimo padariniai.
Taip pat skelbta, kad migrantų gaujos raginamos rinktis netoli Milano esančiame Leko mieste ir kelti neramumus. Dėl šios priežasties dalis vietos verslų užsidarė, o kai kurie prekybos vietų savininkai ėmėsi barikadų, kad apsaugotų savo turtą. Miesto centre susirinko vietos futbolo ultrų grupės. Jos skandavo, kad Lekas priklauso jiems ir bus ginamas.
Migrantų gaujos mieste nepasirodė, todėl riaušės taip pat neprasidėjo. Neaišku, ar tam įtakos turėjo ultrų susibūrimas. Vis dėlto Italijos gynybos ministras teigė, kad tokie įvykiai nėra vien spontaniška reakcija, o hibridinio karo dalis.
Guido Crosetto įvykius Milane ir kituose Italijos miestuose pavadino hibridinio karo rezultatu.
Nors Italijos atstovai Rusijos tiesiogiai neįvardijo, Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie saugumo padėtį Arktyje, pabrėžė, kad Rusija visoje Europoje kursto chaosą. Ji teigė, jog Maskvos karinio buvimo Arktyje atkūrimas, hibridinės strategijos prieš kaimynines valstybes ir besikeičianti regiono saugumo situacija daro poveikį visai Europos Sąjungai.
Susirūpinimas auga ir Vokietijoje. Ten plinta raginimai spalio paskutinę dieną išeiti į gatves. Šie kvietimai pristatomi kaip jaunosios kartos revoliucija, nukreipta prieš kapitalizmą, o tarp naudojamų simbolių matyti ir sovietiniai kūjis bei pjautuvas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sakė labiausiai nerimaujantis ne dėl ekonomikos, Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ar Kinijos, o dėl Rusijos įtakos visuomenei ir Maskvos gebėjimo ją destabilizuoti.
Raginimai rengti revoliuciją pasiekė ir Lietuvą
Internete platinami kvietimai rengti revoliucijas visoje Europoje, taip pat Lietuvoje – Vilniaus Katedros aikštėje.
„Valstiečių“ frakcijos Seime narys Dainius Gaižauskas išreiškė baimę, kad Lietuvoje nepasikartotų Prancūzijos scenarijus. Jis taip pat paminėjo galimus sabotažo atvejus ir didelius iššūkius, susijusius su dronais.
„Valstiečių“ frakcija į Seimą išsikvietė vidaus reikalų ministrą. Frakcijos nariai ministrui ir koalicijos partneriams tvirtina, kad Lietuva turi investuoti ne tik į kariuomenę, bet ir į vidaus saugumą užtikrinančias institucijas.
Tačiau dabartiniame biudžete šioms tarnyboms numatytas tik simbolinis papildomas finansavimas, daugiausia susijęs su nedideliu atlyginimų didinimu. Lėšų, kurios leistų institucijoms iš esmės sustiprinti pajėgumus, kol kas nenumatyta.
D. Gaižauskas pareiškė, kad už dabartinį biudžetą nebalsuos, jei nebus įvertinta, jog gynyba ir viešasis vidaus saugumas sudaro bendrą valstybės gynybos skydą.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas atsakė suprantantis raginimus vidaus saugumui skirti 300, 400 ar 500 milijonų eurų ar net milijardą, tačiau teigė negalintis pats priimti tokio sprendimo.
Žvalgyba perspėja apie galimą sabotažo intensyvėjimą
Įtampa dėl hibridinių išpuolių, panašu, nemažėja. „Wall Street Journal“, remdamasis Amerikos žvalgybos duomenimis, pranešė, kad V. Putinas nurodė Rusijos tarnyboms intensyvinti sabotažo veiksmus NATO valstybėse.
Po nesėkmingo bandymo susprogdinti lėktuvą Leipcige Maskva esą neoficialiu kanalu perdavė Berlynui, kad šis išpuolis nebus paskutinis.
U. von der Leyen teigė, kad nykstant savaime suprantamam suvereniteto, teritorinio vientisumo ir regiono stabilumą užtikrinančių taisyklių pobūdžiui, valstybės turi keisti strateginę laikyseną ir imtis veiksmų.
Vokietijos žiniasklaida taip pat paskelbė žvalgybos ataskaitos duomenis apie incidentus nuo metų pradžios iki rugpjūčio vidurio. Per septynis su puse mėnesio virš strategiškai svarbių objektų, įskaitant karines bazes, užfiksuota daugiau nei tūkstantis įtartinų dronų skrydžių. Be to, nustatyti 163 įtariami sabotažo atvejai, per kuriuos buvo gadinama infrastruktūra ir energetikos įranga, o dėl šnipinėjimo pradėti 25 tyrimai.
Taip pat paviešintas Bundeswehro vidinis dokumentas. Jame nurodoma, kad išpuolio prieš Vokietijos kariuomenę tikimybė yra didelė.
F. Merzas teigė, kad grėsmės iš Rusijos nėra paslaptis, nes apie jas Vokietijoje galima rasti informacijos kasdien.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad tokie įvykiai tampa regiono valstybių kasdienybe, tačiau tai neturėtų sumažinti budrumo. Jo vertinimu, būtina visą dėmesį skirti pasirengimui galimiems sabotažo aktams.
Apie grėsmes neseniai perspėjo ir Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos MI5 vadovas Kenas McCallumas. Jis Rusiją pavadino pagrindine agresore ir teigė, kad V. Putino režimas toliau puola Jungtinę Karalystę bei jos sąjungininkes. Pasak jo, Rusijos kariuomenė ir žvalgybos tarnybos vėl stiprina hibridinio karo veiksmus, tačiau stengiasi neperžengti NATO sutarties 5-ojo straipsnio ribos.
Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovas taip pat viešai pareiškė, kad vyksta slaptųjų tarnybų karas. Nepaisant to, Lietuvos politikai šiemet neplanuoja reikšmingai didinti Valstybės saugumo departamento finansavimo: prie biudžeto pridėta apie 7 procentus, o kitiems metams numatytas 50 milijonų eurų biudžetas.
